Europos archeologijos dienų renginyje atskleistos Raginėnų piliakalnio ir juvelyro dirbtuvės paslaptys

Augustės LABENSKYTĖS nuotr.
Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusią paskaitą „Raginėnų piliakalnio tyrinėjimai“ skaitė doc. dr. Gintautas Zabiela.

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) prisijungė prie tarptautinės iniciatyvos – dalyvavo birželio 16–18 dienomis 33-ejose Europos šalyse vykusiose Europos archeologijos dienose.

Europos archeologijos dienos – iš Prancūzijos kilusi iniciatyva, kviečianti įgyvendinti archeologijos paveldo pažinimui ir populiarinimui skirtas veiklas, siekiant profesionaliai ir šiuolaikiškai jas pristatyti plačiajai visuomenei. Šiemet Europos archeologijos dienos pagerino net tris rekordus – į iniciatyvą įsijungė 33 šalys (2022 metais – 30), 1 920 vietose (pernai –1 496) vyko net 3 750 renginių (2022 metais – 3 080). Visuomenei buvo atvertos archeologinių kasinėjimų vietos, organizuojami edukaciniai ir pramoginiai užsiėmimai, susitikimai su mokslininkais, apsilankymai laboratorijose, surengtos archeologinės parodos.

Birželio 18 dieną Burbiškio dvaro istorijos muziejuje vyko renginys „Raginėnų piliakalnis: juvelyro dirbtuvės paslaptys“. Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusią paskaitą „Raginėnų piliakalnio tyrinėjimai“ skaitė doc. dr. Gintautas Zabiela. 2022 metų rudenį archeologai pirmą kartą tyrinėjo vos už keleto kilometrų nuo Burbiškio dvaro stūksantį Daugyvenės muziejaus paveldo objektą – Raginėnų piliakalnį. Apie tai, jog piliakalnyje gyventa nuo I tūkstantmečio antrosios pusės, liudija ir archeologų atidengti ne vieną šimtmetį menantys kultūriniai sluoksniai. Įdomiausias ir vis dar paslaptingiausias iš jų – XIII amžius, kai Raginėnuose stovėjusioje pilaitėje šalia kitų amatininkų buvo įsikūręs ir juvelyras. Būtent jo dirbtuvės liekanas ir pavyko aptikti archeologams.

Senosios juvelyrikos temą pratęsė juvelyras Evaldas Babenskas, visus besidominčius pakvietęs į savo dirbtuvę, kur buvo galima išvysti alavinių papuošalų liejimo procesą, sužinoti senųjų papuošalų gamybos technologijas, išbandyti ornamentavimo būdus.

Kokie papuošalai galėjo būti kaldinami juvelyro dirbtuvėje, pasakojama parodoje „Žvilgsnis į praeitį: senoji juvelyrika“. Baltai nešiojo daug metalinių papuošalų. Jų gausa, formos, ornamentika, nešiojimo būdas skiria baltus iš aplinkinių genčių. O kai kurie papuošalai – metaliniai apgalviai, lankinės žieduotosios ir laiptelinės segės, kryžiniai, smeigtukai, rankogalinės ir zoomorfiniais galais apyrankės – būdingi tik baltų gentims. Vienus papuošalus nešiojo tik vyrai, kitus – tik moterys, o dar kitus – ir vyrai, ir moterys. Be įprastų, gausiai randamų papuošalų, nešioti ir labai reti, išsiskiriantys savo forma ar dekoru juvelyriniai dirbiniai, kurių galima rasti tik keletą egzempliorių visoje baltų gyventoje teritorijoje.

Senosios juvelyrikos istorija parodoje iliustruojama Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Archeologijos rinkinio eksponatais iš Pakiršinio, Pepalių, Taukuočių ir kitų Radviliškio rajonų senkapių. Paroda lankytojų lauks iki rugpjūčio 30 dienos.