Eksponuojami vokiečių ir lietuvių kultūrų išauginto menininko darbai

Eksponuojami vokiečių ir lietuvių kultūrų išauginto menininko darbai

Eksponuojami vokiečių ir lietuvių kultūrų išauginto menininko darbai

Penktadienį Šiaulių Ch. Frenkelio viloje atidaryta paroda „Pranas Domšaitis (1880— 1965). Tapyba“. Joje — aliejiniai paveikslai, atspindintys ekspresionisto kūrybos raidą, iš Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje rinkinių.

Anot dailės tyrinėtojų, P. Domšaitis yra sukūręs per 900 darbų, kurių yra Vokietijos ir Pietų Afrikos muziejuose, galerijose, privačiose kolekcijose Europos, Afrikos, Australijos ir Amerikos žemynuose. Didžiausia dailininko kūrybinio palikimo dalis — 665 kūriniai — saugomi Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.

Istorijoje retas atvejis, kai didžioji menininko kūrybos palikimo dalis saugoma vienoje vietoje. Lietuvai šią dovaną įteikė Čikagos lietuvių fondas (JAV). Nutaręs išsaugoti dailininko kūrybos palikimą, 1980— 1981 metais fondas nupirko iš P. Domšaičio našlės per 800 kūrinių, iš kurių 665 1989— 2006 metais dovanojo Lietuvos dailės muziejui.

Mažojoje Lietuvoje gimęs ir augęs P. Domšaitis aktyvųjį kūrybinio gyvenimo periodą praleido toli nuo Lietuvos. Būdamas 27-erių, 1907-aisiais, gavęs žymaus vokiečių dailininko Makso Lybermano rekomendaciją, jis įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją. Po studijų tobulinosi Loviso Korinto dirbtuvėje Berlyne. Pripažinimo Vokietijoje P. Domšaitis sulaukė 1919 metais, surengęs pirmąsias individualias parodas Berlyne ir Breslau (dabartiniame Vroclave, Lenkijoje).

Kaip pripažintas peizažų ir religinių kompozicijų meistras, P. Domšaitis dalyvavo parodose kitose Europos šalyse kartu su žymiais dailininkais modernistais Ernstu Barlachu, Emiliu Nolde, Oskaru Kokoška. Trečiojo reicho metais (nuo 1933-ųjų) jo, kaip ir kitų ekspresionistų, kūryba buvo pripažinta „degradavusia“. Profesinė veikla uždrausta, paveikslai išimti iš muziejų ir eksponuoti kilnojamojoje “Išsigimusio meno“ parodoje.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse P. Domšaitis pasitraukė į Austriją, kur susitiko lietuvių dailininkus emigrantus Telesforą Valių, Paulių Augių ir su jais pirmą kartą dalyvavo emigrantų dailės parodose kaip lietuvių menininkas. 1949-aisias P. Domšaitis su žmona dainininke Adelheide Armhold (1900— 1992 metai) apsigyveno Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).

Paskutinysis dailininko kūrybos laikotarpis PAR buvo itin produktyvus. Tuo metu buvo sukurtos ypatingai gilios, prasmingos kompozicijos religiniais motyvais, o biblinė „Bėgimo į Egiptą“ tema tapo viso dailininko gyvenimo ir kūrybos leitmotyvu. Dviejų tautų — lietuvių ir vokiečių — kultūrų išaugintas menininkas teigė: “Mano tapybos esmė yra magiškas realybės atsivėrimas, savybė, paveldėta iš tolimosios baltiškosios Tėvynės“.

P. Domšaičio tapybos paroda Šiauliuose iki birželio 19 dienos.

VALTIS: P. Domšaitis „Žvejų valtis“, 1935 metų darbas.

Parodos organizatorių reprod.