Naujausios
Dizainerė fotografuoja knarkimą ir juoką
Kaip pamatyti garsą? Ši mintis lietuvių grafikos dizainerei Rūtai Mickienei nedavė ramybės. Menininkė atrado būdą garso vibracijas atkurti vandenyje ir, jas apšvietus skirtinga šviesa, nufotografuoti. Išmaniuoju telefonu nuskaičius paveiksle esantį specialų QR kodą galima ne tik matyti, bet ir girdėti garsą, frazę, žodį, muzikos fragmentą ar vaiko juoką sukūrusį paveikslą.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Sujungė mokslą ir meną
Šiaurės Lietuvos kolegijoje eksponuojamoje parodoje darbai – penkių metų darbo rezultatas. Įstojusi į meno aspirantūrą Lietuvos dailės akademijoje R. Mickienė domėjosi atviru kūriniu, t.y. sistema kai autorius į kūrybinį procesą įtraukia ir žiūrovą.
„Rėmiausi garsiuoju pasakymu ant sienos Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre – kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino. Ieškojau būdo, kaip žmonėms pasakyti, kad jie yra menininkai, visi gali kurti“, – pasakojo R. Mickienė.
Ji siekė, kad žmogui, norinčiam dalyvauti atvirame kūrinyje, nereikėtų turėti specialių įgūdžių – jis galėtų naudoti tik tai, ką turi, pavyzdžiui, akis, ausis, balsą.
Atradusi mokslo sritį, tyrinėjančią garso bangų vizualizavimą, grafikė sujungė mokslą, technologijas ir meną – garsą padarė matomu. Moksle tam įprastai naudojama skysta terpė arba birūs produktai: smėlis, cukrus, druska, miltai, krakmolas ir kita. Ant garso kolonėlėje esančios metalinės plokštės užpili birų produktą, leidi triukšmą, plokštė vibruoja ir piešiasi įvairūs ornamentai.
Aqua Lingua (lot. k. „vanduo kalba") meno projekte „Matyk, ką girdi“ nematomos garso bangos paverčiamos matomais vandens paviršiaus virpesiais. Siekiant ryškesnio vizualinio efekto, bangos apšviečiamos įvairiomis ledinėmis šviesomis, fotografuojamos.
Vaizdai primena mandalas
R. Mickienė svarsto, jog prie kūrybos su garsais prisidėjo genai – tėvai dirbo radiotechnikais, ji augo tarp įvairių aparatų. Pirmieji eksperimentai buvo atlikti būtent su radijo imtuvu, skleidžiant triukšmą.
Pasak menininkės, to paties žmogaus ištarta ta pati frazė kitą dieną paveiksle būna šiek tiek kitokia. Tai priklauso nuo žmogaus nuotaikos, intonacijos, balso tembro, emocijos. Skirtingų žmonių ta pati frazė būtų visiškai kitokia – unikali kaip pirštų atspaudas, akies rainelė.
Vaizdo forma – apvali ar kvadratinė – priklauso nuo indo, į kurį pilamas vanduo, formos. Žiūrovai dažnai atkreipia dėmesį, jog grafinis garso piešinys primena budistų mandalas.
„Tie patys garso vibracijų bangavimai vyksta ir mūsų ląstelėse, mikroskopiniame lygyje, todėl mandalas primenantys piešiniai susiformuoja natūraliai“, – kalbėjo R. Mickienė.
Vanduo turi atmintį?
Tarp parodoje eksponuojamų paveikslų yra žaismingų frazių, pavyzdžiui, „Nėra nieko gero, nebent pats padarytum“, choro įdainuotas linkėjimas meno vadovei.
Dviejuose paveiksluose vaizdu paversta Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba. Viena verslininkus vienijanti organizacija paprašė Prezidentės įgarsinti sveikinimą, o menininkai kalbą vizualizavo į paveikslus. R. Mickienė pabandė vizualizuoti net vyro knarkimą. Blogus žodžius taip pat galima pavaizduoti, tačiau menininkė to nedaro.
„Man vanduo – begalinės paslapties cheminis elementas. Jo galimybės dar neatskleistos. Kuo daugiau su juo dirbu, tuo daugiau paslapčių“, – kalbėjo R. Mickienė.
Dabar ji svarsto, jog posakis „Ateities kompiuteris – pusė stiklinės vandens“ gali būti realus. Įvairūs mokslininkai tyrinėjantys vandenį kelia teoriją, jog vanduo turi atmintį ir užfiksuoja tiek blogas, tiek geras emocijas.
Artūro JAUGĖLOS nuotr.
MENAS: Lietuvių grafikos dizainerė Rūta Mickienė sujungė mokslą, technologijas ir meną – atrado būdą kaip garsa padaryti matomu.