Naujausios
Didėja tautinio kostiumo vertė
Ieva PETUŠKAITĖ
Dainų šventė mirgėjo tautinių kostiumų gausybe. Kiekvienas lietuvis sutiktų, kad tai nemažiau svarbus šalies simbolis kaip herbas, vėliava ar himnas. Tačiau norintys juo pasipuošti tautiečiai turi pasukti galvą. Autentiško tautinio rūbo negalima rasti parduotuvėse, trūksta specialistų, galinčių jį pasiūti. Kaina taip pat dažnai „kandžiojasi“ ir atbaido pirkėjus.
Tautiniai kostiumai sparčiai populiarėja. Įvairių šalių piliečiams garbė valstybines šventes švęsti pasipuošus nacionaliniais rūbais.
Vis daugiau politikų, ambasadorių, visuomenės veikėjų viešiems suėjimams ir valstybinėms šventėms taip pat renkasi tautinį rūbą.
Tačiau Šiaulių centre esančio taudotailės salono 9 Broliai„ pardavėja Ana Lažinskienė negalėjo pasiūlyti nė vieno sukomplektuoto tautinio kostiumo. Parduotuvėje galima įsigyti tik pavienių kostiumo elementų: riešinių, prijuosčių, skarelių.
A. Lažinskienė prisimena, kad prieš 5-6 metus parduotuvės vitrinoje kabėjo moteriškas autentiškas tautinis kostiumas, bet jo niekas nenupirko. Ar dėl kainos? Ko gero, ne. Jis kainavo 600-700 litų, kai dabar tokie kostiumai įvertinti apie 1500 litų, o smulkeniškai pagal tradicijas pasiūto tautinio kostiumo kaina gali siekti ir 4000 litų.
Didžiausia tautinių rūbų paklausa gali didžiuotis įvairių folkloro, tautinių šokių ir liaudies dainų ansambliai bei kolektyvai, kapelos. Tačiau ir jie susiduria su didelėmis kostiumų kainomis ir maža pasiūla.
Šiaulių tautodailininkų folkloro ansamblio vadovė Birutė Poškienė sakė, kad dažniausiai naudojasi specialistų iš kitų Lietuvos kitų miestų paslaugomis. Folkloro ansamblį „Sedula“ Dainų šventei aprengė tautinių rūbų specialistė iš Panevėžio.
Kitų kolektyvų moterys pačios siūnasi liemenes, siūvinėja skareles ir vėliau prisiderina prie turimo kostiumo, nes joms įsigyti visiškai naują autentišką kostiumą yra per brangu.
Dalis kolektyvų šiokią tokią paramą gavo iš savivaldybių ir Liaudies kultūros centro, kurie padėjo pasipuošti Dainų šventei.
Marija Simanavičienė, tautinių rūbų siuvėja iš Panevėžio, sakė, kad norint pasiūti tautinį kostiumą reikia žinoti, kaip tai padaryti. Ji konsultuojasi su liaudies kultūros centrų, dailės muziejų specialistais, skaito etnologų ir menotyrininkų knygas, straipsnius.
Dainų šventėje ponia Marija pastebėjo daugiau naujų spalvingų autentiškų tautinių kostiumų, tačiau, anot specialistės, skurdo vis dar yra. Ypač kostiumus reiktų keisti kapeloms.
Šiaulių Gegužių vidurinės mokyklos folkloro ansambliui „Gasužis“ tautinius rūbus pasiuvusi šiaulietė Sigutė Ignatavičienė nelaiko savęs specialiste: “Aš savamokslė, tik širdimi prijaučianti šiai sričiai “. Anot jos, kiekviena siuvėja galėtų pasiūti tautinį kostiumą, tik reiktų pasidomėti tam kraštui būdingomis tautinių rūbų detalėmis.
„Autentiniški tautiniai rūbai yra sunkesni, puošnesni, bet dažniausiai prieinami tik tiems, kas turi daugiau pinigėlių,“ — pasakojo S. Ignatavičienė. — Skirtumas tarp savamoksliškai ir pagal autentikos reikalavimus pasiūtų tautinių rūbų yra akivaizdus“.
Tą patį sako ir panevėžietė Marija Simanavičienė: „Ypač akis bado, kai garsūs valdžios vyrai apsirengia bet ką, kas nė iš tolo neprimena autentiškų tautinių rūbų, o vėliau didžiuojasi, kad pasipuošė ir išsiskyrė“.
Šiaulių meras Genadijus Mikšys liepos 6-ąją į priėmimą Prezidentūroje atvyko pasipuošęs tautiniu kostiumu. „Tai žmonos fantazijos ir jos rankų darbas. Laisvalaikiu ji mėgsta siūti tautinius rūbus“, — sakė meras.
Nors mero dėvėtas tautinis kostiumas buvo neautentiškas, jis žadėjo taip puoštis dažniau.
Panevėžietės M. Simanavičienės nuomone, tautinis kostiumas ėmė įgauti vertę Lietuvoje: „Žmogui jo pradeda reikėti, nes nebėra kuo nustebinti“.
Pastaruosius 3 metus siuvusi rūbus tik Dainų šventės dalyviams, dabar ji turi daugiau laisvo laiko ir ketina daugiau reklamuotis, netgi susikurti internetinę svetainę, kad būtų lengviau pasiekiama žmonėms, kurie nori, bet neranda, kur pasisiūti tautinių rūbų.
S. Igantavičienė Dainų šventėje pastebėjo, kad ir storas, ir plonas, jaunas ir senas su tautiniais rūbais atrodo labai tvarkingai.
Anot jos, tautinis kostiumas turi savo dvasią: „ Jei žmogus apsivilko tautinį rūbą, jis — geras žmogus“.
„SEDULA“: Šiaulių folkloro kolektyvas, aprengtas Panevėžio tautinių rūbų siuvimo specialistų.
„Sedulos“ asmeninio archyvo nuotr.
DALYVIAI: Mažieji Dainų šventės dalyviai, pasipuošę tautiniais rūbais.
„Gasužio“ asmeninio archyvo nuotr.
DVASIA: Sigutė Ignatavičienė įsitikinusi, kad tautinis kostiumas sudvasina žmogų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.