Dalelę lietuvybės nuvežė į Švediją

Asmeninė nuotr.
Tautodailininkė Aušra Petrauskienė (antra iš kairės) Stokholme sutiko ir grupę ukrainiečių. Jos rankose – lėlės keliautojos Onytė ir Jonelis, o viena iš ukrainiečių laiko mėlyną ukrainietišką simbolinę lėlytę motanką.
Praėjusią savaitę tautodailininkė Aušra Petrauskienė grįžo iš Švedijos, į kurią nuvežė dalelę lietuvybės ir paskleidė ją kartu su savo nepailstančiomis keliautojomis lėlytėmis Onyte ir Joneliu. Tautinio paveldo puoselėtoja Švedijos Vastmanlando lietuvių bendruomenės kvietimu vedė lietuviškų lėlyčių, aprengtų tautinių drabužių motyvais, gamybos edukaciją. Kartu ji pristatė ir ukrainietišką lėlytę motanką.

 

Pakvietė Švedijos lietuviai

Kovo 15-ąją tautodailininkė, Kaliausių fabrikėlio ir „Lėlių namų“ įkūrėja Aušra Petrauskienė grįžo iš Švedijos, kur viešėjo keturias dienas ir susitiko su ten gyvenančiais lietuviais. Į šią šalį ji vyko Vastmanlando lietuvių bendruomenės kvietimu.

„Ten jau šešerius metus gyvena mano bičiulė medikė Skaidra Karpavičienė iš Kauno, kuri prasitarė vietos lietuvių bendruomenės pirmininkei Rasai Mekienei apie mano darbus, apie kuriamas lėles ir ji nusprendė pasikviesti. Pirmininkė parašė projektą fondui, finansuojančiam tautiečių bendruomenių užsienyje paraiškas, gavo lėšų bei subūrė Vastmanlando lietuvaičius Kovo 11-ajai skirtai edukacijai „Pažink tautinę lėlę“. Tai buvo pirmoji mano lėlių edukacija užsienyje, anksčiau yra tekę būti svetur parodose, mugėse, bet vesti mokymų – ne, – pasakojo tautodailininkė. – Į salę susirinko tikrai apie pusšimtį žmonių.“

Nuo lietuviškų lėlių iki ukrainietiškos „motankos“

Edukaciją A. Petrauskienė pradėjo nuo supažindinimo su Lietuvos regionais – Suvalkija, Žemaitija, Dzūkija, Aukštaitija, Mažąja Lietuva. Po to skaidrėmis iliustruotas pasakojimas apie kiekvieno regiono tautinių kostiumų ypatumus.

„Po viso to ėmėmės kurti tautines lėlytes. Tai – patobulintas žagarietiško „bubolio“ (senovinis žaislas – iš medžiagos susukta ir ant pagaliuko užmauta galvytė su užrišta skiaute, atstojusia skarelę – aut. past.) variantas. Iš anksto buvau paruošusi audinių atraižų, atsiuvau sijonėlių kraštus, kad pastatyta lėlytė stovėtų. Visi – ir vaikai, ir suaugę – labai noriai kibo į darbą. Rišo, siuvo, piešė akis, lūpas, iš siūlų pynė kaseles, – įspūdžiais dalinosi tautodailininkė. – Jiems taip pat papasakojau apie ukrainietišką lėlytę motanką, kuri tarsi amuletas nuo seno vyrus lydėdavo ir saugodavo karuose. Tokie dalykai dabar iš naujo tampa aktualija, sureikšmina tą lėlytę. O pabaigai pristačiau savo lėlytes – Onytę ir Jonelį.“

Dalyvavo ir minėjime Stokholme

Kovo 13 dieną A. Petrauskienė buvo pakviesta į Stokholme vykusį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą „Dainuoju Lietuvai“, kurį organizavo Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje, Stokholmo lituanistinė mokykla „Saulė“ bei šios mokyklos etnografinis ansamblis „Bitkrėslė“, Oslo (Norvegija) lietuvių folkloro ansamblis „Gabija“, dainininkė, lektorė Skaidra Jančaitė.

Su savo numylėtinėmis lėlėmis Onyte ir Joneliu Aušra Petrauskienė apsilankė seniausiame Švedijos muziejuje, nuo 1693 metų įkurtame Stokholmo karalių rūmuose, kur saugojami unikalūs 1600–1700 metais nešioti karališkieji rūbai, vaikų žaislai. Kai kurie daiktai yra susiję ir su Lietuva, į Švediją patekę kaip karo trofėjai.

Pasak tautodailininkės, Švedijoje taip pat aiškiai jaučiamas Ukrainos palaikymas. Nusileidus oro uoste švieslentės švietė mėlyna ir geltona spalvomis, miestuose ties perėjomis nupieštas Vladimiro Putino portretas su sukryžiuotais dviem kaulais ir užrašai: „Pavojus – Rusija“.