Dailininkių paroda atidaryta Latvijoje

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.
Lat­ga­los kul­tū­ros ir is­to­ri­jos mu­zie­ju­je Rė­zek­nė­je (Lat­vi­ja) ati­da­ry­ta pa­ro­da „Su­si­ti­ki­mas: dai­li­nin­kės So­fi­ja Ro­me­rie­nė ir Ona Röme­rie­nė“ iš Šiau­lių „Auš­ros“ ir Lat­ga­los kul­tū­ros ir is­to­ri­jos mu­zie­jų rin­ki­nių.

Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje Rėzeknėje (Latvija) pristatyta paroda „Susitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė“ iš Šiaulių „Aušros“ ir Latgalos kultūros ir istorijos muziejų rinkinių.

Atidaryme dalyvavo Lenkijos ambasados Latvijoje atstovė Kristina Barkovska, Rėzeknės lenkų bendruomenės vadovė Bernadeta Geikina-Tolstova, Rėzeknės miesto tarybos pirmininko pavaduotoja švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais Lidija Ostapceva, Latgalos kultūros ir istorijos muziejaus direktorė Anastasija Strauta ir Dailės skyriaus vedėja Inesė Dundurė.

Römerienės – Sofija ir Ona (Sofija 1918 m. pakeitė pavardės rašybą ir tapo Romeriene) – talentingos dailininkės, skirtingos asmenybės, bet labai panašių likimų moterys.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiausias ir vertingiausias Lietuvoje dailininkės Sofijos Romerienės tapybos rinkinys (apie 80 kūrinių), kurio didžiąją dalį muziejui perdavė patys šeimos nariai, išvengę tremties.

2016 metais Römerių giminės atstovai Latgalos kultūros ir istorijos muziejui padovanojo dalį Onos Römerienės kūrybinio palikimo (110 akvarelių) ir archyvinę medžiagą (150 vnt.).

Paroda suvienijo abiejų muziejų išteklius ir pirmą kartą Latvijoje pristatė bendrą garsios Römerių giminės dailininkų dinastijos atstovių kūrybos parodą.

Dailininkių gyvenimai ir kūryba turi daug paralelių. Abi ištekėjo už Antanašės Römerių giminės linijos atstovų ir apsigyveno XX a. pr. klestėjusiuose dvaruose: Sofija – Tytuvėnų dvare Lietuvoje, Ona – Janapolės dvare, netoli Rėžicos (dab. Rėzeknė, Latvija).

Abi buvo profesionalios dailininkės, abi patyrė emigraciją ir tremtį.

Sofija studijavo Krokuvoje, Miunchene ir Paryžiuje, Ona mokėsi Varšuvoje. Jų kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojamasis potėpis. Sofija tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele. Ona tapė tik akvarele, tačiau išgaudavo intensyvius tonus, kurie jos tapybą darė panašią į aliejinę.

Pagrindiniai dailininkių kūrybos žanrai – portretas, peizažas, natiurmortas. Mėgstamos temos: šeimos ir vaikų portretai, dvarų, kuriuose gyveno, interjeras ir peizažai, valstiečių portretai ir jų kasdienybė. Abi dailininkės 1921–1963 m. surengė nemažai asmeninių parodų Rygoje, Kaune, Vilniuje, Varšuvoje, Paryžiuje, Londone, Kaire, Granbyje, Toronte ir kt.

Dailininkių kūryba iliustruoja nepriklausomybę atgavusių Lietuvos ir Latvijos valstybių socialinį, ekonominį, kultūrinį, meninį gyvenimą. Ne visų Römerių dailininkų kūrybą šiandien galime įvertinti. Laikas pasiglemžė didžiąją dalį jų kūrinių: vieni jų sudegė, kiti išsibarstė po įvairias šalis ar tiesiog buvo sunaikinti.

Paroda Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje bus eksponuojama iki lapkričio 7 dienos.

Pernai Sofijos Dembovskytės-Romerienės ir Onos Soltanaitės-Römerienės kūryba buvo pristatyta Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje.