Dailininkės gyvenimo drama patriarchalinėje visuomenėje

Dailininkės gyvenimo drama patriarchalinėje visuomenėje

Dai­li­nin­kės gy­ve­ni­mo dra­ma pa­triar­cha­li­nė­je vi­suo­me­nė­je

Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta ant­ro­ji pa­ne­vė­žie­čio is­to­ri­ko Juo­zo Bra­zaus­ko kny­ga apie ži­no­mą tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­pio gra­fi­kę Mar­cę Ka­ti­liū­tę, gi­mu­sią ir au­gu­sią Jo­niš­kio kraš­te. Au­to­rius ne kar­tą pa­brė­žė, kad la­biau­siai anks­ti iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­ku­sią dai­li­nin­kę pa­vei­kė pa­triar­cha­li­nės vi­suo­me­nės, ku­rio­je mo­te­riai me­ni­nin­ko vaid­muo neat­ro­dė priim­ti­nas, spau­di­mas ir ko­le­gų vy­rų už­tva­ra, ne­lei­du­si itin ta­len­tin­gai kū­rė­jai gau­ti sti­pen­di­ją bei iš­vyk­ti mo­ky­tis į Pran­cū­zi­ją.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Kny­ga pa­pil­dy­ta nau­jais fak­tais

Ant­ro­ji Juo­zo Bra­zaus­ko biog­ra­fi­nė kny­ga „Trum­pas žy­dė­ji­mas“ apie dai­li­nin­kę gra­fi­kę Mar­cę Ka­ti­liū­tę, ku­rios dar­bai „Au­to­port­re­tas“ ir „Pa­busk, lie­tu­vi“ 1937 me­tais vy­ku­sio­je Pa­sau­li­nė­je dai­lės dar­bų pa­ro­do­je Pa­ry­žiu­je pel­nė auk­so me­da­lį, dar kar­tą at­sklei­džia tra­giš­ką me­ni­nin­kės li­ki­mą, apie ku­rį jau bu­vo pa­sa­ko­ta pir­mo­jo­je mo­nog­ra­fi­jo­je, išė­ju­sio­je prieš de­šimt me­tų.

Nau­ją kny­gą au­to­rius pa­pil­dė pir­mą kar­tą pub­li­kuo­ja­ma uni­ka­lia Mar­cės Ka­ti­liū­tės gi­mi­mo vie­tos Ka­ti­liš­kių vien­kie­mio Ivoš­kių kai­me nuo­trau­ka. Anks­čiau bu­vo ma­ny­ta, kad ji gi­mė Lai­mu­žės vien­kie­my­je, ku­ria­me dar te­bes­to­vi me­di­nis na­mas, bu­vęs įtrauk­tas į kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šą. Šiais me­tais, paaiš­kė­jus nau­joms ap­lin­ky­bėms, sau­go­mo ob­jek­to sta­tu­tas bu­vo pa­nai­kin­tas.

Taip pat „Trum­pa­me žy­dė­ji­me“ pir­mą sy­kį spaus­di­na­ma 1929 me­tų is­to­ri­ja, ka­da stu­den­tai ir kai ku­rie mo­ky­to­jai su­ren­gė pro­tes­tą prieš Kau­no dai­lės mo­kyk­los di­rek­to­rių Ka­je­to­ną Sklė­rių, Mar­cės Ka­ti­liū­tės my­li­miau­sią pe­da­go­gą, su­pra­tu­sį ir rė­mu­sį jau­ną me­ni­nin­kę. Po ke­le­rių me­tų jam mi­rus dai­li­nin­kė ne­be­te­ko at­ra­mos.

Kny­gos, ku­ri skir­ta dai­li­nin­kės gi­mi­mo 105-osioms me­ti­nėms, lei­dy­bai lė­šų sky­rė JAV gy­ve­nan­tis Lie­tu­vos Pre­zi­den­to Alek­sand­ro Stul­gins­kio anū­ko Jo­no Li­no Juo­ze­vi­čiaus, M. Ka­ti­liū­tės duk­te­rė­čios Ro­mual­dos Katiliūtės–Stovolos šei­mos, Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas, as­me­niš­kai rek­to­rius pro­f. dr. An­ta­nas Ma­zi­liaus­kas. Kny­gą iš­lei­do lei­dyk­la „Žiem­ga­la“.

Gniuž­dan­ti pa­triar­cha­li­nė ap­lin­ka

Nors M. Ka­ti­liū­tė bu­vo pui­ki gra­fi­kė, auk­so me­da­liu bai­gu­si Kau­no dai­lės mo­kyk­lą jį ne­ga­vo to­kiu at­ve­ju įpras­tai ga­ran­tuo­tos sti­pen­di­jos stu­di­joms už­sie­ny­je. Anot kny­gos au­to­riaus J. Bra­zaus­ko, mi­nis­te­ri­jo­je bu­vę pa­sa­ky­ta, kad ne­ga­li­ma mo­te­riai va­žiuo­ti, nes gi pa­si­leis, juk net vy­rai neat­lai­ko Va­ka­rų kraš­tų pa­gun­dų. Iš tie­sų M. Ka­ti­liū­tė tik už­sie­ny­je ma­tė atei­tį ir pla­na­vo iš­vy­ku­si ne­beg­rįž­ti. Gal­būt ne­ge­ri lie­žu­viai kam nors įta­kin­gam pa­šnibž­dė­jo.

„Vie­to­je jos į Pa­ry­žių iš­lei­do du vy­rus, ma­žiau ga­bius. Aš juos ži­nau, bet pa­var­des nu­ty­lė­siu,“ – su­ža­di­nęs int­ri­gą pa­slap­tį pa­li­ko Juo­zas Bra­zaus­kas.

Mo­ters vaid­me­nys

Is­to­ri­kas net ke­le­tą kar­tų pa­brė­žė, kad jau­nai dai­li­nin­kei, ku­ri drį­so po stu­di­jų pa­si­rink­ti lais­vos me­ni­nin­kės ke­lią, ap­lin­ka bu­vo ne­gai­les­tin­ga.

„Vy­rai ne­ken­čia ki­tų ta­len­tin­gų vy­rų, bet jei­gu at­si­ran­da ša­lia ta­len­tin­ga mo­te­ris, tai jiems iš­vis pei­lis po kak­lu. Nė vie­na mo­te­ris ne­pa­si­ra­šė 1918 me­tų Va­sa­rio 16-osios ak­to, nė vie­nos mo­ters ne­bu­vo tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė­je“, – tvir­ti­no is­to­ri­kas.

M. Ka­ti­liū­tė sie­kė su­lau­žy­ti ste­reo­ti­pus, per­ženg­ti mo­te­riai nu­brėž­tas ri­bas: vir­tu­vė – vai­kai – baž­ny­čia. To­dėl iš­gy­ve­no di­džiu­lę vi­di­nę dra­mą. Be to, ne­su­lau­kė fi­nan­si­nės pa­ra­mos ir iš ar­ti­mų­jų – tė­vo, ku­ris Pa­sau­li­nės eko­no­mi­nės kri­zės aki­vaiz­do­je vos iš­lai­kė ūkį. Įsit­vir­tin­ti me­no pa­sau­ly­je, anot kny­gos au­to­riaus, kaž­ko­dėl me­ni­nin­kei ne­pa­dė­jo ir jos gi­mi­nai­tis, ki­tas ži­no­mas me­ni­nin­kas Ado­mas Var­nas, pa­sa­kęs, kad „ir Ro­ma ne per die­ną pa­si­sta­tė“.

Tra­giš­ka gy­ve­ni­mo pa­bai­ga

Su­lau­ku­si vos 25-erių me­tų M. Ka­ti­liū­tė sa­vo no­ru pa­si­trau­kė iš gy­ve­ni­mo, iš­gė­ru­si stik­li­nę ac­to. Neat­me­ta­ma, kad gy­ve­ni­mo dra­mo­je tam tik­rą vaid­me­nį su­vai­di­no ir ne­lai­min­ga mei­lė, nes me­ni­nin­kės die­no­raš­čiuo­se, laiš­kuo­se mi­ni­mi as­me­nys, įra­šy­tos pir­mo­sios var­do rai­dės: vie­nur „S“, ki­tur „B“ ar „Z“. Ta­čiau au­to­rius tei­gė net ir ne­no­rin­tis brau­tis į in­ty­mų gy­ve­ni­mą.

Į ren­gi­nio mo­de­ra­to­riaus, ar­cheo­lo­go dr. Er­nes­to Va­si­liaus­ko klau­si­mą, kas lė­mė, kad Jo­niš­kio kraš­tas tuo me­tu da­vė net tris di­de­lius kū­rė­jus: So­fi­ją Kymantaitę–Čiurlionienę, Ado­mą Var­ną ir Mar­cę Ka­ti­liū­tę, J. Bra­zaus­kas at­sa­kė, kad gal­būt gi­mi­nė­je bu­vo toks už­tai­sas. M. Ka­ti­liū­tės tė­vas Jur­gis Ka­ti­lius ga­na ta­len­tin­gai ra­šė ei­lė­raš­čius, ku­rie bu­vo pub­li­kuo­ja­mi sa­ty­ri­nia­me lei­di­ny­je „Kun­tap­lis“. O bū­si­mos me­ni­nin­kės ga­bu­mus dar pir­mo­je kla­sė­je be­si­mo­kant Žei­me­lio pro­gim­na­zi­jo­je pa­ste­bė­jo mo­ky­to­jas Vy­tau­tas Bud­rys.

„Žiem­ga­los“ drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Alf­re­das Šim­kus pa­si­džiau­gė, kad J. Bra­zaus­kas sa­vo abiem kny­go­mis apie Mar­cę Ka­ti­liū­tę pra­tur­ti­no kraš­to kul­tū­ros is­to­ri­ją.

Au­to­rės nuo­tr.

Kny­ga „Tum­pas žy­dė­ji­mas“ (kai­rė­je) – jau ant­ras is­to­ri­ko Juo­zo Bra­zaus­ko dar­bas apie dai­li­nin­kę Mar­cę Ka­ti­liū­tę.

Mar­cės Ka­ti­liū­tės gra­fi­kos dar­bai.

Kny­gos au­to­rius Juo­zas Bra­zaus­kas net ke­le­tą kar­tų pa­brė­žė, kad jau­nai dai­li­nin­kei, ku­ri drį­so po stu­di­jų pa­si­rink­ti lais­vos me­ni­nin­kės ke­lią, ap­lin­ka bu­vo ne­gai­les­tin­ga.