Naujausios
„Dagilėlio“ svajonės pildėsi Amerikoje
Aštuoniolika dienų ir 26 koncertai — tokia Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ koncertinio turo JAV, Rytų pakrantėje, statistika. Choro vadovui, “Dagilėlio“ dainavimo mokyklos direktoriui Remigijui Adomaičiui dar sunku sudėlioti įspūdžius — jų tiek daug. “Dagilėlis“ dainavimu užbūrė JAV klausytojus, kurie teiravosi: “Ar dar grįšit?“
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Dainos 10 kilometrų aukštyje
Dar prieš septynerius metus „Dagilėlio“ kolektyvas pasvajodavo: “Kaip būtų gerai nuskristi į Ameriką“.
Užsimezgus ryšiams su „Amerikos virtuozais“, profesoriumi Čarlzu Borovskiu, svajonė pamatyti JAV ėmė pildytis. Planuoti kelionę į JAV “Dagilėlis“ pradėjo prieš porą metų.
Pasak R. Adomaičio, dideliam kolektyvui iš Lietuvos nuskristi į JAV labai sunku dėl finansų. Pagrindiniai choro rėmėjai buvo tėvai ir Šiaulių miesto savivaldybė, skyrusi 30 tūkstančių litų. Už Atlanto piniginiais reikalais rūpinosi organizatoriai.
„Dagilėlio“ choristai kelionę pradėjo nuo kolektyvo rekordo — skrisdami lėktuvu iš Kopenhagos į JAV, uždainavo 10 kilometrų 363 metrų aukštyje. Choristų pasirodymą bendrakeleiviai įvertino gausiais plojimais, filmavo ir siuntė tiesiai į “Youtube“ svetainę.
Aplodismentai „Dagilėlio“ choristus lydėjo visose koncertuose Baltimorėje, Filadelfijoje (čia “Dagilėlis“ dalyvavo ir chorų festivalyje), Naujajame Džersyje, Vašingtone, Niujorke.
Paklaustas, kas labiausiai įstrigo iš viešnagės, R. Adomaitis ilgai nesvarsto: „Plojimai. Nebežinojau, kaip elgtis su Niujorko klausytojais: plojimai netilo 5, 10 minučių. Sudainavome papildomus penkis kūrinius. O jie vis tiek ploja!“
Ant vadovo stalo guli afiša su koncertų sąrašu. R. Adomaitis šypsosi: visi, kas pažiūrėdavo į afišą, klausdavo: „Kaip jūs galite tiek ištverti? Ar vaikai išdainuoja tokį krūvį?“
„Baiminausi ir aš, nes neįmanoma apskaičiuoti, kiek vaikai ištemps. Bet tikėjau, kad viskas bus gerai. Prieš išvažiuodami, kasdien repetavome, savaitgaliais koncertavome. Ši “treniruotė“ mums padėjo, skridome užsigrūdinę“, — šypsosi R. Adomaitis.
„Dagilėlio“ diena
„Kur ta Lietuva?“ — dar oro uoste išgirdo klausimą šiauliečiai. Šis klausimas lydėdavo ir kelionės metu. Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis vėliau “Dagilėlio“ kolektyvą pavadino tikraisiais Lietuvos ambasadoriais. “Turbūt Lietuva — labai dainingas kraštas“, — po koncertų svarstė klausytojai.
Pirmosios viešnagės dienos buvo skirtos Baltimorei. Čia „Dagilėlis“ išskirtinio dėmesio sulaukė iš Baltimorės merės, kuri oficialiu raštu spalio 21 dieną paskelbė “Dagilėlio“ diena.
„Žinojau, jog Baltimorėje buvo paskelbta Arvydo Sabonio diena, maniau, koks nerealus dalykas! Išgirdęs, kad merė paskelbė “Dagilėlio“ dieną, pagalvojau: “Prisisvajojau“, — šypsosi R. Adomaitis.
„Dagilėlis“, pasibaigus priėmimui pas merę, uždainavo po Baltimorės kapitolijaus kupolu. Jau per pirmąjį kūrinį prisipildė trys aukštai klausytojų.
Pirmasis „Dagilėlio“ koncertas vyko amerikiečių parapijos Šv. Kazimiero bažnyčioje.
„Buvo neramu, ar susirinks žmonių. Mišiose, kuriose giedojome, suskaičiavau apie šimtą. Galvojau, ką darysi. Bet į koncertą atėjo per 700“, — džiaugiasi R. Adomaitis.
Koncertui besibaigiant, „Dagilėlis“ ir Merilendo vaikų choras kartu sudainavo kompozitoriaus J. Tamulionio kūrinį “Buvo dūda Vilniuj“. Šio kūrinio amerikiečiai mokėsi stebėdami “Dagilėlio“ dainavimą “Youtube“ svetainėje.
Po bažnyčios skliautais nuskambėjo ir „The lion sleeps tonight“. “Atrodė, kad nelabai realu šį kūrinį dainuoti bažnyčioje, bet pranciškonas kunigas paprašė: “Kadangi šv. Pranciškus labai mylėjo paukštelius, žvėrelius, norime, kad padainuotumėt...“, — juokiasi prisiminęs R. Adomaitis.
Po koncerto Baltimorėje žinia apie „Dagilėlį“ sklido sparčiai. Filadelfijos lietuvių bendruomenė pasitiko įspūdingai, susirinko daugybė žmonių. Kuo toliau, tuo klausytojų daugėjo. Rinkosi pilnos bažnyčios, pilnos salės — nuo vaikų iki senosios kartos.
Pagerbė išskirtiniu apdovanojimu
Visų „Dagilėlio“ koncertų pabaigoje klausytojai atsistodavo, o po koncertų rikiuodavosi į eilę dėkoti, paspausti ranką, pažerti daugybę komplimentų.
Ypač malonūs pagyrimai — dėl muzikinių niuansų, subtilumo. „Džiugina, kad žmonės pajaučia. Buvo ir verkiančių: dainavimas užkabino jautrias širdies stygas“, — paskojo R. Adomaitis.
Didelį įspūdį paliko koncertas Towson'o universiteto menų centre, Kaplan koncertų salėje. Šiame koncerte buvo padarytas „Dagilėlio“ koncerto įrašas.
„Lėktuve klausiausi kompakto: tiesą pasakius, man pačiam patiko“, — šypsosi R. Adomaitis.
Į universitetą paklausyti koncerto buvo atvykęs Lietuvos ambasadorius Žygimantas Pavilionis.
Ambasadorius kartu su Č. Borovskiu koncerto metu R. Adomaičiui įteikė Tarptautinės muzikos asociacijos, UNESCO bei I. J.Paderewski Atminimo fondo įsteigtą I. J. Paderewskio apdovanojimą už žymų visuomeninį ir kultūrinį indėlį.
R. Adomaitis — pirmasis lietuvis, gavęs šį apdovanojimą.
Po poros dienų „Dagilėlis“ su Ž. Pavilioniu susitiko Vašingtone, Lietuvos ambasadoje. Ambasadorius suteikė galimybę apžiūrėti visą ambasadą, parodė savo kabinetą, iš kurio choristai galėjo paskambinti tėvams. Už šiltą priėmimą choristai dėkojo dainomis.
Daug dėmesio „Dagilėlis“ sulaukė visos kelionės metu: Filadelfijos meras surengė priėmimą, Merilendo gubernatorius atsiuntė sveikinimą, o Naujojo Džersio meras atėjo į “Dagilėlio“ koncertą.
„Diriguodamas išgirdau šurmulį. Pasibaigus kūriniui, man pašnibždėjo: “Meras nori tarti žodį“. Jis pasveikino, nusifotografavo ir buvo iki koncerto pabaigos“, — pasakoja R. Adomaitis.
Svajonės pildosi
„Dagilėlio“ kolektyvo nariai apsistodavo lietuvių ir amerikiečių šeimose. Choristų discipliną, drausmę gyrė ir šeimos, ir organizatoriai.
R. Adomaitis neabejoja: kitaip ir negali būti. Jei, važiuojant didelei grupei, nebūtų išspręsti elementarios disciplinos reikalai, būtų labai sunku: miestai — milijoniniai, tempas — didžiulis.
Didelį įspūdį šiauliečiams paliko lietuvių organizuota ekskursija po Niujorką: šiauliečiai plaukė keltu, iš kurio buvo matyti Manhetenas, praplaukė Laisvės statulą.
Pasivaikščiojimas Niujorko gatvėmis 34 žmonių grupei buvo iššūkis. „Dagilėlio“ nariai matė Volstrytą ir koncertuojančius protestuotojus, lankė dvynių dangoraižių memorialą, važiavo metro, kuriame įrašė muzikinį sveikinimą gimtadienį šventusiam buvusiam “Dagilėlio“ nariui.
Netikėtumą dovanojo ir gamta: vykstant į Filadelfiją, pasnigo. Sniegas nuniokojo medžius, o gatvės tapo čiuožyklomis.
Kelionės nesutrikdė net vieno iš „Dagilėlio“ narių apendicito operacija. Pažangios medicinos dėka vaikinas po keturių dienų nuo operacijos jau koncertavo.
„Labai džiaugiuosi, kad sutikome daugybę gerų žmonių. Vienai chorvedei sakiau: “Mus supa tik geri žmonės. Ko gero, Amerikoje tik tokie ir gyvena?“ — šypsosi R. Adomaitis.
Pasak R. Adomaičio, nuostabu jausti, kad esi vertinamas ir reikalingas.
Kelionėje užsimezgė daug ryšių. Grįžęs choro vadovas perskaitė italo, kurio žmona lietuvė, elektroninį laišką. Italas liko taip sužavėtas „Dagilėlio“ koncertu, kad pasiūlė choristams padovanoti baltus švarkus. Tereikia parašyti dydžius ir kiekį.
„Mintys iš tiesų įgauna realų pavidalą. Vis pagalvodavau, kad neužtenka vieno kostiumo, kad reikėtų pasikeisti“, — džiaugiasi choro vadovas.
Apie ką dabar svajoja R. Adomaitis, kol kas neišduoda.
KAPITOLIJUS: „Dagilėlis“ su vadovu Remigijumi Adomaičiu įsiamžino prie Kapitolijaus Vašingtone.
FESTIVALIS: „Dagilėlis“ dainuoja berniukų chorų festivalyje Filadelfijoje, Kimelio centre, talpinančiame 5 tūkstančius klausytojų.
„Dagilėlio“ archyvo nuotr.
SVEIKINIMAS: Remigijaus Adomaičio rankose — Merilendo gubernatoriaus sveikinimas. Giedriaus BARANAUSKO nuotr.