Naujausios
Sukosi laiko ir stilių karuselė
„Būkit pasveikinti visi, atvykę į rojaus kampelį Lietuvoje – Burbiškio dvarą – švęsti tulpių žydėjimo!“ – šventės dalyvius pasveikino festivalio vedėjas aktorius Jokūbas Bareikis.
Oficialiame šventės atidaryme dalyvavo garbingi svečiai ir šventės šeimininkai – jiems įteiktos ypatingos atminimo dovanos: specialiai festivaliui pagamintos keramiko Romo Galiausko tulpės.
„Linkiu jums pačių geriausių emocijų, geros nuotaikos ir, kviesdama švęsti žydėjimą, skelbiu Burbiškio festivalio „Tulpių žydėjimo šventė“ pradžią“, – paskelbė Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorė Laura Prascevičiūtė.
Koncertą „Reveransas muzikai – laiko ir stilių karuselė“ pradėjo operos solistai Liudas Mikalauskas ir Ona Kolobovaitė su Šiaulių pučiamųjų orkestru, solo partijas atliko trimitininkas Ignas Vaišnoras. Trio „The Ditties“ ir pianisto Dmitrij Golovanov programoje „Estrada“ lietuviški kūriniai suskambo džiazo, svingo, boogie-woogie ritmais.
Šiuolaikinės muzikos garsais muzikinę karuselę įsuko vienas garsiausių šalies atlikėjų – režisierius, aktorius, muzikantas, kompozitorius Vidas Bareikis su grupe. Atlikėjas nusiplėšė ir publikai dovanojo savo marškinėlius, o vieną kūrinį atliko tarp gerbėjų minios. Festivalį muzikiniais apžavais užbaigė net tris šių metų M.A.M.A. apdovanojimus pelnęs atlikėjas Vaidas Baumila su grupe.
Tulpių mados tendencijos
„Šiemet labai stengėmės grįžti prie savo ištakų – mes esame muziejus, populiariname dvarų kultūros tradicijas, apie jas pasakojame ir stengiamės, kad visos edukacinės veiklos atspindėtų dvarų istoriją. Todėl turime istorinių rūbų rekonstruktorių – jie apsirengę XVIII–XIX amžiaus rūbais, kad lankytojai pamatytų, kaip šiame dvare vaikščiojo dvariškiai. Turime senųjų automobilių, senųjų muzikos instrumentų parodą, teatrą, dailę, meninę fotografiją – visos šios veiklos siejasi su dvaro istorija ir kultūra“, – sakė L. Prascevičiūtė.
L. Prascevičiūtė primena: Burbiškio dvare visą vasarą vyks daugybė renginių, susijusių su dvarų istorija – koncertų, edukacijų. Nuo birželio 1 dienos dvare bus eksponuojama mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos paroda „Gėlės kostiumuose“. Kai nužydės tulpės, pražys vasaros žiedai, daugiametės gėlės – grožio dvare bus daug.
Pirmosios dvaro kolekcijos tulpės šiemet pražydo balandžio 18 dieną. Ankstyvosios tulpės jau nužydėjo, bet žydi vėlyvosios.
Dvaro tulpynu besirūpinanti muziejaus sodininkė-gėlininkė Anastasija Ruta Abukauskaitė sakė, jog šių metų orai lėmė, kad tulpės sužydo gana vėlai ir greitai. Žydėjimo pikas buvo per Motinos dieną. Paskui žydėjimą pristabdė atvėsę orai. Šalnos tulpėms nepakenkė – buvo gerai prižiūrėtos, patręštos dar praėjusiais metais. Didžiausia šalna dvaro tulpyne buvo maždaug balandžio 21 dieną – septyni laipsniai šalčio, tad ankstyvųjų tulpių žiedai šiek tiek apšalo. Prieš šventę tulpės buvo palaistytos, kad nebūtų pavargusios, nuleipusios nuo karščio.
Šiemet kolekcija vėl atnaujinta. „Kelerių metų tendencija yra margažiedės ir daugiažiedės tulpės, šiais metais įsivedėme keletą veislių, ant kurių kotelio yra 3–6 žiedai, jos yra margos su rožiniais, baltais atspalviais. Tendencijų nesivaikome, bet stebime Europos madas. Pernai buvo madinga balta ir alyvinė spalvos, šiais metais – tamsios spalvos (vadinamieji vyšnios atspalviai) ir geltona. Pernai buvo madinga žiedo struktūra – papūginės, dabar Europa grįžta prie taisyklingų formų, prie klasikos“, – sakė A. R. Abukauskaitė.
Atgijusi dvaro dvasia
Festivalio veiklos buvo išsidėsčiusios visose dvaro erdvėse. Žydinčių obelų ir tulpių fone XVIII–XIX amžiaus pradžios atmosferą šokiais, muzika, apranga kūrė senojo šokio trupė „Festa Cortese“.
Istorinių kostiumų rekonstruktoriai ir Klaipėdos pilies teatro sukurti personažai iš spektaklio „Versalio sodai“ vaikštinėjo po parką, pramogavo, kūrė gyvus paveikslus.
Nuotaikingai darbavosi šaržų kūrėja, o prie senosios fotografijos dirbtuvių ant virvučių kabėjo nespalvotos fotografijos.
„Mes fotografuojame senoviniu fotografavimo būdu, tiesiai į fotopopierių, gaunasi vienintelė ir nepakartojama nuotrauka“, – sakė Gintas Kavoliūnas, Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno laboratorijos vedėjas ir Atvirųjų fotografijų dirbtuvių vadovas.
Procesas nuo pozuotojo prisėdimo prieš fotoaparatą iki nuotraukos užtrunka penkias minutes. Kadangi šventėje žmonių srautas buvo didelis, rezultato luktelėti reikėjo ilgiau.
Dvaro parke prie senųjų automobilių išdidžiai pozavo pasipuošę elegantiški vyrai – „Retromobilių“ klubo atstovai. Klubo nariai prisiderino ir prie laikmečio, ir prie aplinkos – puošėsi juodomis eilutėmis, cilindrais, į renginio dalyvius žvelgė per monoklį. Į Burbiškio dvarą jie atvyko keturiais senaisiais ikikariniais automobiliais, trimis amerikietiškais ir vienu vokišku: dviem dodžais, fordu ir opeliu. Dvare eksponuotų senųjų automobilių pagaminimo datos įspūdingos – 1915, 1919, 1922 ir 1935 metai. Lankytojus itin traukė patys seniausi automobiliai ir jų mediniai ratai.
„Šis automobilis pagamintas 1919 metais, 104-erių metų, visiškai originalus, lietuviška registracija – sėdi ir važiuoji. Šis automobilis pirmasis turėjo šiuolaikinę 12 voltų sistemą, starterį, generatorių – kaip dabartinis automobilis“, – rodydamas į „Dodge“ automobilį, sakė Mindaugas Skauminas, „Retromobilių“ klubo iš Vilniaus atstovas.
Itin azartiška nuotaika buvo žaidimų zonoje: senuosius žaidimus žaisti mokė „Vikingų kaimas“, naujuosius – „Brain Games“. Kas traukė virvę, kas vaikščiojo kojūkais, kas miklino rankų miklumą, taiklumą, žaidė stalo žaidimus.
Dvaro parke buvo suformuota visa senovinių stalo žaidimų turnyrinė lenta. Pasak „Vikingų kaimo“, patyrimų muziejaus, atstovės Juditos, kiekvienas žaidimas – atskira istorija. „Kvirkatas“ (senovinės šaškės) – arabų kilmės. 2007 metais Valdovų rūmuose Vilniuje buvo atrastas statinės dangtis su išraižyta „Kvirkato“ lenta. Lankytojai išmoko žaisti „Tvirtovę“ (jo protėvis – vikingų žaidimas „Lapė ir žąsys“), „Laimės namą“ (datuojamą XVII amžiumi, atrastą Bavarijoje), „Lapę ir žąsis“ (kildinamas iš Islandijos) ir kitus žaidimus.
Stalo žaidimai būdavo arba karių sluoksnio, arba turtingesniųjų luomų užsiėmimas. Lietuvos dvaruose, sakė Judita, buvo populiarūs šachmatai, triktrakas arba nardai, žinomi nuo XVI amžiaus. Dvariškiai noriai perimdavo ir piemenėlių žaidimus – tik turtingesnieji mėtydavo pasagas ar žiedus.
Virš tulpių lauko sklido rylos – gatvės vargonėlių – muzika. „Modelis pagamintas daugiau nei prieš šimtą metų, – sakė muzikantas Gintautas Sakalauskas iš Panevėžio rajono Piniavos. – Populiariausias šis instrumentas buvo tarpukariu ir dar seniau – miesto šventėse, įvairiuose renginiuose, dideliuose turguose grodavo gatvės muzikantai. Didelės šventės asocijuojasi su ryla.“
Išmokti groti ryla, pasak G. Sakalausko, nėra sunku, bet groti nėra lengva, reikia fizinės jėgos. Tad lengva būna tik pirma valanda.
Šiuo metu Burbiškio rūmų verandoje eksponuojama G. Sakalausko tėvo kolekcininko Klemento Sakalausko muzikinių dėžučių ir gramofonų paroda. Šeima turi ir savo šeimos muziejų. „Kiek save atsimenu, tiek tėtis domisi senais daiktais“, – sakė pomėgį iš tėčio paveldėjęs muzikantas.
Tarp žmonių, gerokai aukštesni už visus, vaikščiojo kone dangų remiantys kojūkininkai Aistė ir Daumantas. Kaip atrodo tulpynas iš aukštai? „Puikiai! Labai spalvingai!“
Baigiantis šventei, J. Bareikis dar kartą priminė: tulpės žydi ne vieną dieną, ne tik per Tulpių žydėjimo šventę. Kad lankytojai kuo ilgiau galėtų grožėtis vėlyvųjų tulpių ir kitais pavasario žiedais, muziejus gegužės 1– 25 dienomis pirmadieniais dirba nuo 9 iki 18 valandos, antradieniais– sekmadieniais – nuo 9 iki 20 valandos.
