Burbiškio dvare – žaisminga pažintis su ponios garderobu ir senaisiais dvariškių atvaizdais

Augustės LABENSKYTĖS nuotr.
Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė, Skaitydama paskaitą „Kas slepiasi ponios garderobe: dvarininkų apranga XIX amžiuje ir kaip iki jos atėjome“, virto tikra XIX a. antrosios pusės dama, apsirengdama tiesiog klausytojų akyse.

Rugpjūčio 20 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) vyko paskutinė ciklo „Dvarų pramogos“ edukacijų diena „Senieji dvariškių atvaizdai“.

Istorinio kostiumo rekonstruktorė Eglė Kukytė žavingai pristatė mados istoriją. Skaitydama paskaitą „Kas slepiasi ponios garderobe: dvarininkų apranga XIX amžiuje ir kaip iki jos atėjome“, pamažu virto tikra XIX a. antrosios pusės dama, apsirengdama tiesiog klausytojų akyse.

Kuo skiriasi krinolinas nuo turniūro arba parasolis nuo skėčio? E. Kukytė nuodugniai, nuotaikingai ir spalvingai kalbėjo apie mados žingsnius, nuotraukose bei realybėje parodė visas kostiumo detales: nuo intymiojo ir pagalbinio sluoksnio, padėjusios damai formuoti norimą figūrą, iki pagrindinių drabužių – sijono, palaidinės, švarko – bei aksesuarų – galvos apdangalo, rankinuko.

Pasak senosios mados specialistės, XIX a. antrosios pusės kostiumas yra bene labiausiai apipintas mitų. Pasipuošusi atkurtais rūbais, ji elegantiškai įrodė, jog istorinis kostiumas nėra kankinimo įrankis, kaip kartais šiandien vaizduojama.

Dvaro erdvėse žaidė šviesos ir šešėliai – Siluetų piešimo dirbtuves vedė Edita Namajūnienė. Edukatorė išsamiai pristatė XVIII–XIX a. dvaruose mėgtą laisvalaikio užsiėmimą ir parodė, kaip piešiami siluetai atkurta technologija. Popieriumi pamažu slydo pieštuko linijos, o juodas tušas užpildė siluetą – taip buvo sukurtas romantiškas atvaizdas.

Pievelėje priešais dvaro rūmus įsitaisė Senosios fotografijos dirbtuvėlės „Fotografavimas Penkiaminute“. Senuoju fotoaparatu fotografuojantis VšĮ „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“ fotografas Gintas Kavoliūnas kvietė pozuotojus prisėsti ant elegantiško suolelio, užsidėti cilindrą ir bent nuotraukoje nusikelti šimtmetį atgalios. Daugelį domino ne tik pamatyti, kaip pavyko nuotrauka, bet ir žvilgtelėti, kas slepiasi už juodo fotoaparato uždangalo. Fotografas mielai visiems smalsuoliams leido pamatyti, kaip gimsta nuotrauka. Prie dirbtuvių ant virvučių smagiai suposi sukabintos fotografijos – lankytojai galėjo vienintelę ir nepakartojamą nuotrauką parsivežti namo.