Bibliotekoje eksponuojami kontrafakciniai leidiniai

Bibliotekos nuotr.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje eksponuojami bibliotekoje saugomi kontrafakciniai leidiniai, kuriuose lietuviškos spaudos draudimo metais sąmoningai nurodyti neteisingi leidimo duomenys: data, vieta, spaustuvė arba autorius.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III aukšto galerijoje eksponuojami bibliotekoje saugomi kontrafakciniai leidiniai.

Kontrafakciniais vadinami leidiniai, kuriuose lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) sąmoningai nurodyti neteisingi leidimo duomenys: data, vieta, spaustuvė arba autorius. Klastojant leidimo duomenis, buvo siekiama nuo Rusijos imperijos valdžios persekiojimo apsaugoti spaudos platintojus ir skaitytojus.

Skaičiuojama, kad per 40 spaudos draudimo metų išleisti 4 079 leidiniai, iš jų 833 – kontrafakcijos.

Bibliotekos Senųjų spaudinių fonde saugomi septyni tokie leidiniai: keturios religinės knygos, istorinės tematikos knyga, dainų rinkinys ir kalendorius.

Dažniausiai nurodomi metai iki spaudos uždraudimo – 1863-ieji, o spausdinimo vieta – Vilnius.

Kontrafakcinių leidinių atsiradimą pirmame spaudos draudimo dešimtmetyje paskatino rusų valdžios leidimas išparduoti iki spaudos draudimo išspausdintas ir cenzūros neuždraustas knygas. 1879 metais Vilniaus spaustuvininko J. Zavadskio gautas leidimas išspausdinti keletą maldaknygių lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis taip pat prisidėjo prie kontrafakcinių knygų platinimo.

Daugiausia kontrafakcinių leidinių išspausdinta Mažojoje Lietuvoje. Komerciniais tikslais Tilžėje lietuviška spauda platinta vokiečių spaustuvininkų O. von Mauderodės, J. Šenkės ir kitų.

Dalis bibliotekoje saugomų kontrafakcinių leidinių išspausdinti M. Jankaus spaustuvėje Bitėnuose. Lietuviškų knygų leidyba spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai rūpinosi intelektualai, tautiniam judėjimui atstovaujančios draugijos, laikraščių leidėjai ir spaustuvininkai. Svetur išspausdintos knygos per sieną į Lietuvą buvo gabenamos knygnešių.

Lietuviškos spaudos platinimas, kontrafakcijos ir knygnešystė tapo pagrindinėmis lietuvių tautos priemonėmis kovoti su rusinimo politika.

Paroda, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti, veikis iki gegužės 31 dienos.