Naujausios
Vieno kūrinio paroda Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos II aukšto fojė veiks iki vasario 15 dienos. Po parodos kūrinys iškeliaus į Italiją. Konkurso „Bebaimės. Menininkės istorijoje“ rezultatai bus paskelbti vasario 28 dieną.
Skiautinio pristatyme patriotines dainas dainavo meninio ugdymo studijos „Mikitukas“ mažieji dainininkai, o kūrinio istoriją pristatė pati autorė, žinoma skiautinių meistrė, kurios darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje.
Tarptautinė tekstilės paroda „Bebaimės. Menininkės istorijoje“ yra festivalio „Verona Tessile 2023“ dalis. Šių metų tema skirta talentingoms, atkaklioms, ryžtingoms moterims, kurių kūryba istorijoje liko pamiršta.
Pirmiausia reikėjo idėjos skiautiniui. M. Collard svarstė apie dailininkę Sofiją Romerienę, bet jos istorija ne itin atspindėjo temą. Pagalbos kreipėsi į dailininkę Lolitą Putramentienę-Brazą, dirbančią edukatore Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Audinyje įamžinti V. Valiūtės kūrybą pasiūlė bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyrius.
Pasiūlymas skiautinių meistrei pasirodė vertas dėmesio. M. Collard kreipėsi į „Šiaulių kraštą“ ir paprašė nuotraukų iš Sibiro – V. Valiūtės aplinkos, kūrybos. Iš gautos medžiagos išsirinko 2013 metais nutapytą Sibiro peizažą „Žiema“. Paveikslą M. Collard kiek interpretavo: vilko siluetą pakeitė Irkutsko srities Centrinio Chazano gyvenvietės kapinių, kuriose palaidoti V. Valiūtės artimieji, kryžiais.
Darbą konkursui reikėjo pateikti iki 2022 metų gruodžio 31 dienos, tad skiautininkei teko gerokai suskubti. Paveikslą iš audinių sukūrė per aštuonias dienas.
Skiautiniu įamžinta V. Valiūtė – buvusi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė (slapyvardis Šmėkla), politinė kalinė, tremtinė. Suimta 1946 metais, 1947 metais nuteista 10 metų laisvės atėmimo. Iš Karagandos srities Džezkazgano rajono „Stepnoj“ lagerio paleista 1955 metais.
Piešė V. Valiūtė nuo vaikystės. Piešimo „pamokos“ tęsėsi lageryje – mokė kartu kalėjusi menininkė iš Latvijos Elza Lacis. Rašė ir eiles, apmąstymus iš cemento maišų popieriaus pasidarytuose sąsiuviniuose.
1963 metais pervažiavo į Irkutsko sritį, Centrinį Chazaną, kur buvo atitremta jos šeima. Čia dirbo įvairius darbus, ilgus metus buvo apipavidalintoja klube, jos kūryba puošė daugelį įstaigų.
Galiausiai, 2021 metų rudenį, V. Valiūtė grįžo į Lietuvą. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ socialiniuose globos namuose, čia vėl pradėjo tapyti. Paskutinė paroda buvo surengta prie karsto – V. Valiūtė amžinybėn išėjo 2022 metų spalio 28 dieną.