Naujausios
Bibliotekoje atidaryta A. Narbuto paroda
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje ir Meno ir muzikos skyriuje trečiadienį atidaryta Amalijaus Narbuto grafikos darbų paroda, kuri veiks iki spalio 16 dienos.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Parodoje eksponuojami seni ir nauji darbai
„Surengti parodą yra malonumas. Pats pamatai savo darbus kitoje šviesoje ir pagalvoji, kad visai neblogai jie žiūrisi“, – parodos atidarymu džiaugėsi neseniai 80 metų jubiliejų atšventęs parodos autorius A. Narbutas.
P. Višinskio bibliotekos galerijoje eksponuojami A. Narbuto linoraižiniai, kompiuterinės grafikos darbai, simbolinių ženklelių eskizai ir kiti darbai, sukurti daugiau kaip prieš 20 metų ir visai nauji.
Užbūrė linija
„Buvau gal septynerių. Atostogavau vaikų stovykloje už Vilniaus. Prisimenu jau tada mėgau braižyti linijas. Lazdele ant smėlio nubrėžiau žmogaus profilį ir pats susižavėjau, bėgau pakviesti vaikus, parodyti, ką nupiešiau, bet jie nesuprato. Tai mane labai nuvylė“, – prisiminęs juokėsi autorius.
Kai mokėsi Radviliškyje, klasėje buvo keturi gabūs dailininkai. Tačiau ne tik menas vaikinams rūpėjo, bet ir politika. Kadangi jų pažiūros neįtiko tuometinei valdžiai, iš mokyklos buvo pašalinti. A. Narbutui užsivėrė kelias įstoti į kokią nors meno mokyklą, todėl pasirinko inžineriją.
„Mokslas ne taip svarbu. Svarbu prigimtiniai dalykai. Liniją ir toliau palaipsniui vysčiau. Mano stilius toks ir yra – linija“, – sakė A. Narbutas. Dailę autorius studijavo savarankiškai, mokėsi iš kitų dailininkų linoraižinių, vario graviūros meno.
Menininkas – ne amatininkas
„Šiais moderniais laikais pačiam vedžioti kaltuku?.. Atsisakiau to. Net ir senieji dailininkai tik eskizus darydavo, turėdavo gildijas, amatininkus, kurie ir padarydavo visą darbą.
Aš tam pajungiau kompiuterį. Jis turi dideles galimybes. Nors kai kam ir atrodo, kad taip negalima, kad dailininkas pats turi viską daryti. O aš manau, kad dailininkas turi kurti, o išraiška medžiagoje yra amatas“, – savo poziciją dėstė autorius.
Satyrai reikia pykčio
A. Narbutas ne tik dailininkas, bet ir rašytojas. Mokyklos suole rašė ir eiles. Vėliau kūrė humoreskas, pamfletus, rašė filosofinius tekstus, vertė knygas. Nuo 1990 metų redagavo ir leido satyros ir humoro žurnalą „Titnagas“, 1995 metais išleido kūrybos knygą „Rimtai ir kitaip“, 2004 metais – „Nenorėk, kad katinas grotų pianinu“ apie žmogaus santykį su aplinka, 2008 metais – tęstinį leidinį (pirmą sąsiuvinį) „Aižena“. Yra paskelbęs mokslinių straipsnių.
„Rašyti satyrą turbūt reikia pykčio, – sakė A. Narbutas. – Mane pykdo neteisybė, ir ji kartais prasiveržia būtent satyra.“
Apie autorių
Amalijus Narbutas gimė Klaipėdoje 1934 metais, mokėsi Vilniuje, Radviliškyje, Kaune. Aukštąjį inžinerinį išsilavinimą įgijo Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas). Dirbo gamyklose, 14 metų dėstė Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. Dabar gyvena Joniškyje.
A. Narbutas parodas rengia Lietuvoje ir užsienyje. Kiekvienais metais dalyvauja bent keliose tarptautinėse karikatūrų parodose Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Slovėnijoje, Irane, Japonijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Meksikoje, Lietuvoje ir kitur.
Autoriaus sukurti J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos portretai naudojami LRT televizijos užsklandose, minėjimuose. A. Narbutas yra sukūręs vinječių, bukletų, kvietimų, knygų viršelių, interjerų, stendų.
Parodos autorius yra kilęs iš Narbutų giminės, gavusios herbą „zadora“ nuo 1413 m. spalio 2 dienos. Nors yra Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, tačiau A. Narbutas savęs bajoru nelaiko, tik bajorų palikuoniu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AUTORIUS: „Dabar esu labai sėslus. Namų puošmena,“ – juokavo Amalijus Narbutas. Stiprų kojų skausmą beveik metus kenčiantis autorius parodą Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje atidarė sėdėdamas.
DARBAS: Parodoje eksponuojami A. Narbuto linoraižiniai. ("Trys tulpės“, 1989 m.)