Naujausios
Latvijoje, Jelgavos kultūros namuose, nuo gegužės 28 iki birželio 26 dienos veikia tris miestus partnerius iš Baltijos šalių – Pernu (Estija), Jelgavą (Latvija) ir Šiaulius (Lietuva) – subūrusi paroda „B3: Laisvė“.
Jelgavos kultūros namų, Pernu miesto galerijos ir Šiaulių dailės galerijos organizuotoje parodoje kūrybą pristato Aļona Prokofjeva, Inga Troņina, Katrīna Tračuma iš Latvijos, Emma Haase, Johanna Resik, Rain Saarik, Tumena iš Estijos ir Naste Ancikaitė, Živilė Minkutė, Rūta Mitigailaitė, Ugnė Mitigailaitė, Antanas Šeronas, Deimantė Tamutytė, Kristina Valančiūtė-Vaičekauskienė iš Lietuvos.
Parodos kuratoriai taip pat atstovauja trims Baltijos šalims: Māris Brancis (Latvija), Helena Tääker (Estija), Danutė Vaitekūnaitė (Lietuva).
Parodos „B3: Laisvė“ atidarymas Jelgavos kultūros namuose vyko gegužės 28 dieną, Jelgavos miesto šventės metu. Parodoje pristatomi įvairių žanrų kūriniai: tapybos darbai, skulptūros, videoinstaliacijos, tekstilės menas.
Viena iš parodos kuratorių, Šiaulių dailės galerijos edukatorė Danutė Vaitekūnaitė, sako, kad sujungus įvairius požiūrius, ekspozicijos rezultatas pavyko labai įdomus.
„Jelgavos kultūros namai – pakankamai tradicinė vieta ir šiuolaikinio meno parodoms galbūt nelabai pritaikyta. Mūsų kuratorinis tikslas buvo pasinaudoti šiais apsektais, pažaisti su erdve, kurti istorijas, sudedant kūrinius vienus šalia kitų ir taip sukuriant vizualiai įdomų derinį“, – sako D. Vaitekūnaitė.
Visus darbus vienija laisvės tema. Pasak kuratorės, įsišaknijusi bendrame, tačiau specifiniame Baltijos šalių kontekste, ši paroda tyrinėja laisvės sampratą kaip kintančią idėją, nuolat iš naujo apibrėžiamą šiuolaikinių realijų.
„Paroda pakvietė menininkus nagrinėti savo konkrečius kontekstus dabartiniame didėjančio stebėjimo, politinės poliarizacijos ir socialinio spaudimo amžiuje. Už kokias laisves kovojame? Kokias laisves laikome savaime suprantamomis? Kokias laisves esame pasirengę paaukoti dėl komforto ir saugumo? Menininkai apmąsto asmeninius, socialinius ir politinius laisvės matmenis, jos buvimą, nebuvimą ir erdves tarp jų. Jie taip pat buvo skatinami tyrinėti savo saviraiškos laisvę ir siūlyti kūrinius, kuriuose iš naujo apibrėžiama, kritikuojama ar švenčiama visų formų laisvė, nesvarbu, ar tai būtų asmeniniai pasakojimai, spekuliacinė ateitis, kolektyvinė patirtis ar abstrakčios interpretacijos“, – sako D. Vaitekūnaitė.
Parodoje kūrinius eksponuoja keturiolika autorių, net septyni iš jų – Lietuvos atstovai.
D. Vaitekūnaitė sako, kad šiemet Šiaulių dailės galerija nusprendė parodą organizuoti kiek kitaip: atviru kvietimu kreipėsi į menininkus, susijusius su Šiauliais, čia gyvenančius arba kilusius iš Šiaulių.
„Norėjome, kad paroda būtų labiau jaunų menininkų, kurie galbūt dar neturi tiek galimybių. Buvo labai įdomu surasti įvairių technikų darbų, nes dažnai šiose parodose būdavo tapyba, tradiciniai žanrai. Šiais metais atrinkome ir videoinstaliacijų, ir tekstilės meno. Artimai dirbome su Estijos ir Latvijos kuratoriais, kartu rinkome menininkus, buvo gana ilgas procesas“, – sako D. Vaitekūnaitė.
Kuratorė trumpai apibūdina Lietuvos menininkų kūrinius.
Videoinstaliaciją sukūrė seserys Rūta ir Ugnė Mitigailaitės, kilusios iš Šiaulių. Jų darbas kalba apie vaikystę, nostalgiją, fragmentuotą prisiminimą.
Živilė Minkutė parodai pasiūlė vėliavų instaliaciją: atskleidė ekspozicinės salės architektūrą, lengvai palietė politikos temą – vėliavos nereprezentuoja šalių ar atskirų grupių, bet labiau kviečia susimąstyti, jog vėliava gali ne tik vienyti, bet ir supriešinti.
Antanas Šeronas parodoje dalyvauja su tapybos darbu, jo koloritas gerai suderėjo su Estijos fotografų darbais. Labai mažas Naste Ancikaitės paveikslas suteikė galimybę „pažaisti“ erdvėje.
Kristinos Valančiūtės-Vaičekauskienės skulptūra – tarsi žiedas, sukurtas iš metalo ir žmogaus plaukų. Darbe nemažai kontrastų. Tai ir dviejų medžiagų kontrastas tarp žmogiško, švelnaus ir šiurkštaus, sistemingo. Žiedą juosianti spygliuota viela simbolizuoja ir apsaugą, ir puolimą.
Deimantės Tamutytės paveikslų serija, susijusi su gamta, parodai, erdvėms suteikė švelnumo.
„Visų darbų santykis su laisvės tema pakankamai platus, tuo ir buvo įdomu kurti parodą, nes galėjome paliesti daug įvairių aspektų, menininkai plačiai interpretavo laisvės temą“, – sako D. Vaitekūnaitė.
Nuo 1999 metų trijų Baltijos šalių miestus jungiantis projektas – ilgalaikis, turintis tvirtas tradicijas. Bendros parodos ir įvairūs meno renginiai pakaitomis rengiami kasmet vis kitame partnerių mieste.
„Ir dalyvaujančioms institucijoms, ir žmonėms yra aktualu matyti, kaip keičiasi šiuolaikinio meno tendencijos dalyvaujančiuose miestuose. Svarbu prisiminti ir tai, nuo ko prasidėjo trijų šalių bendravimas, tai yra kaip atmintinė. Kai vyksta trijų Baltijos šalių projektai, iškart prisimename, kas mus sieja, kaip svarbu neprarasti ryšio ir bendradarbiavimo, kurti kartu“, – mano D. Vaitekūnaitė.
Užsienyje studijas baigusiai ir tarptautinės patirties sukaupusiai parodos kuratorei buvo labai įdomu pamatyti, kuo gyvena latviai, estai, kas jiems svarbu, kaip vyksta šiuolaikinio meno veiklos Pernu, Jelgavoje.
„Kviečiu šiauliečius ir visus žmones aplankyti Jelgavoje ne tik turistus traukiančius objektus, ne tik pamatyti smėlio skulptūras, bet ir kitu rakursu pažvelgti per trijų Baltijos šalių parodą“, – ragina D. Vaitekūnaitė.
Pernai tris Baltijos šalių miestus vienijusi paroda „Trialogue“ buvo eksponuojama Šiauliuose, kitąmet Pernu vyksiantis renginys bus skirtas fotografijai. 2028 metais projektas vėl grįš į Šiaulius.
