Bažnyčios turtai atverti visuomenei

Bažnyčios turtai atverti visuomenei

Bažnyčios turtai atverti visuomenei

Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre atidaryta miesto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios paveldo paroda. Ji, surengta minint bažnyčios 80-metį, lankytojams žada ir atradimų.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Sukurti su meile

Parodoje lankytojai gali daugiau sužinoti ne tik apie 1933 metais vietoje anksčiau buvusios pastatytos Kuršėnų bažnyčios istoriją, bet ir miesto, jo apylinkių gyvenimą.

Eksponuojami rankomis išsiuvinėti dvasiškių rūbai. Birutė Poškienė, Etninės kultūros ir tradicinių amatų direktorės, vertinimu, jie – su meile sukurti. Kad ir kuršėniškės Uršulės Grybienės 1958 metais išausta, išsiuvinėta medžiaga, iš kurios po trejų metų pasiūtas arnotas (viršutinis kunigo apdaras, vilkimas per Mišias, – red. past.).

Grožiu žvilgsnį traukia stulos – apeiginės dvasininkų juostos. Seniausioji iš jų – austa.

Eksponuojamos jau Anapilin išėjusių kunigų nuotraukos, paveikslai, kuriuose nutapyta Kuršėnų bažnyčia. Čia pat – žvakidės, žnyplės žvakei užgesinti, dumplės ugniai įžiebti, šventųjų Mišių varpeliai, kleketai, naudojami didžiojo tridienio pamaldose, procesijos pagalvėlės...

Ne vieną lankytoją sudomins ir parodoje eksponuojami eucharistiniai indai.

Įrašai slepia rūpesčius

Ypatingo dėmesio kelia bažnytinės knygos, kuriose Kuršėnų bei jų apylinkių gyventojai randa ir jau mirusių giminaičių, pažįstamų pavardžių.

1912-1919 metų krikšto knyga užpildyta rusiškai, 1917-1923 m. – vokiškai, 1928-1934 m. m. – vokiškai. Atsižvelgiant į to meto santvarką.

Kartais šie įrašai slepia žmones prislėgusius rimtus rūpesčius.

Štai kuršėniškei Veronikai Zmitraitei, panorusiai gauti savojo krikšto metrikus, teko gerokai pavargti. Viena moteriškė paliudijo mačiusi Veroniką krikštijant ir nurodžiusi jos krikšto tėvus. Jau mirusio krikšto tėvo buvusi žmona liudija žinanti apie šias krikštynas. Kad liudijimas teisingas, patvirtina parašu – dėdama tris kryželius.

Telšių vyskupijos tribunolas, remdamasis liudytojų parodymais, sudarė V. Zmitraitės gimimo metrikus.

Anksčiau dokumentuose buvo nurodoma, kad vaikas yra „teisėtų“ tėvų sūnus, arba nesantuokinis.

Čia ir bažnyčios santuokų knygos.

1940-1947 metų jungtuvių metrikoje galima sužinoti, kad šoferis tuokėsi su darbininke, ūkininkas su ūkininkaite, batsiuvys su ūkininko dukterimi, jaunesnysis milicijos tarnautojas – su darbininke. Minimi jaunųjų tėvai ir santuokos liudytojai iš Kuršėnų, Ramučių, Kubilių, Egėliškių ir kitų vietovių.

Vertinga mintis

Sumanymą surengti bažnytinio paveldo parodą Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorei Birute Poškienei įžiebė studijų metų prisiminimai.

Ieškant medžiagos apie senąją muziką, teko lankytis Lieplaukės (Telšių rajonas) bažnyčioje. Jos klebonas studentei padovanojo seną Mišių knygą, kurią vėliau priglobė Klaipėdos muziejus.

Dabar B. Poškienei kilo mintis, kad įdomaus gali būti sukaupta ir aštuoniasdešimtmetį švenčiančioje Kuršėnų bažnyčioje.

Sumanymu pasidalino su Aušra Nemunaite, Kuršėnų Pavenčių mokyklos mokytoja, ši – su parapijos klebonu Sauliumi Paliūnu. Buvo pritarta, kad amatų centro vadovės mintis tikrai vertinga.

B. Poškienė sako, jog kai tikybos mokytojos Daiva Gailiūtė, Rima Kareivienė, Aušra Nemunaitė „pradėjo eiti per bažnyčios skrynias“, ėmė aiškėti paveldo apsaugos specialistams, visiems Kuršėnų krašto žmonėms įdomių dalykų.

Bet tai buvo tik darbo pradžia. Numatytus eksponatus dar reikėjo sutvarkyti, išplauti – paruošti parodai. Jaunajam bažnyčios patarnautojui Aleksui Daujotui pakako rūpesčių.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro darbuotojams kilo keblumų, kai bažnytiniais rūbais aprenginėjo parodos manekenus. Kunigui S. Paliūnui teko pačiam rodyti, kaip rūbai apvelkami, kaip užrišama juosta.

Statomos nuo šešioliktojo amžiaus

Parapijos klebono S. Paliūno teigimu, Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia praeities palikimu nėra labai turtinga, nes per karą ji buvo subombarduota, dalis jos turtų – išnaikinta. Bet bažnytinių – krikšto, santuokų, laidotuvių – knygų yra daug.

Parodai pateikta tik keletas pavyzdžių.

Medinės bažnyčios Kuršėnuose buvo statomos nuo šešioliktojo amžiaus pirmosios pusės. Jas naikino gaisrai, karai.

Autoriaus nuotr.

PARODA: Apžiūrimi Kuršėnų bažnyčioje išsaugoti daiktai.

IDĖJA: Pagrindiniai parodos organizatoriai – parapijos klebonas Saulius Paliūnas bei Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė.

PRAEITIS: Eksponuojami liturginiai rūbai.

KAMPELIS: Bažnyčioje saugomi ir jos jau nebenaudojami reikmenys.

ATMINTIS: Parodos lankytojams pateikiami duomenys apie kunigus, apie Kuršėnų krašte gyvenusius žmones, kurių nebėra tarp gyvųjų.

INDAI: Prie eucharistinių indų nurodoma, kaip jie naudojami.

ŠVENTOVĖ: Mūrinė Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta prie 80 metų. Pirmoji, medinė, mieste stovėjo jau šešioliktojo amžiaus pirmojoje pusėje.