Bandonininkų kursuose gausiau dalyvių

Kelmės kultūros centro nuotr.
Sunki, bet maloni bandonijos pamoka.
Kelmės kultūros centre surengti Žemaitijos regiono bandonininkų kursai. Tradiciškai liepos mėnesį vykdavę kursai dėl koronaviruso šiemet nukelti į rugpjūčio pabaigą. Tačiau į juos susirinko daugiau norinčių mokytis groti bandonija negu ankstesniais metais. Dalyvavo 20 bandonijos entuziastų iš Šiaulių, Mažeikių, Skaudvilės, Platelių, Kelmės. Kursus finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė.

Paskaitos ir praktiniai mokymai

Kursų dalyvius groti bandonija mokė etnomuzikologas Arvydas Kirda, vilnietis bandonininkas, ilgametis Povilo Mataičio vadovaujamo Lietuvių folkloro teatro muzikantas, knygų ir straipsnių autorius Albinas Batavičius ir Jurbarko rajono Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė.

Be praktinių užsiėmimų kursų dalyviai klausėsi ir paskaitų. Paskaitą „Tradiciniai pietų žemaičių mokymosi groti bandonija būdai ir repertuaras“ skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Gaila Kirdienė.

Paskaitos metu pristatytas metodinis leidinys „Tauragės krašto bandonija“ (DVD, 2019 m.), kurio vienas bendraautorių – Kelmės kultūros centras. Metodinis mokymo leidinys „Tauragės krašto bandonija“ skirtas ne tik bandonijos mokytojams, dėstytojams ir mokiniams ar studentams, bet ir visiems, besidomintiems bandonijos muzika ir griežimo tradicijomis.

DVD skelbiamos ir 2019 metais nufilmuotos Kelmėje vykusių Žemaitijos regiono bandonininkų kursų pamokos su komentarais bei intensyvių 2017–2019 metais vykusių Kelmės vasaros kursų baigiamieji koncertai, atspindintys bandonija besimokančių groti mokinių pasiekimus.

Pristatant leidinį koncertavo Tauragės kultūros centro bandonininkų ansamblis, kuriame muzikuoja 8 bandonininkai (vadovas Arūnas Rakevičius).

Su Kauno bandonijos istorija, mokymosi metodais ir principais supažindino Kauno tautinės kultūros centro, Kauno pirmosios muzikos mokyklos ir Kauno „Vyturio“ gimnazijos mokytojas metodininkas Algirdas Kasperavičius.

Koncertavo Kauno bandonininkų ansamblis „Kauno bandonija“ (vadovai Vilius Marma ir Algirdas Kasperavičius).,

Tris dienas trukę Žemaitijos regiono bandonininkų kursai užbaigti jų dalyvių ir Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų folkloro ansamblio „Šebukai“(vadovė Lina Lukošienė) koncertu – vakarone.

Žemaičių instrumentas

Kaip „Šiaulių kraštą“ informavo bandonijos kursų projekto autorius Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus specialistas Osvaldas Gerbenis, iš pradžių bandonija groti Kelmėje buvo mokoma per Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursus. Šie kursai vyksta jau daugiau kaip 30 metų.

Tačiau bandonija groti buvo mokoma ne kiekvienais metais. Be to, ir pasiekimai buvo menkesni. Mat, mokytojai buvo vietos bandonininkai, kurie, neturėdami pedagoginių žinių, galbūt nesugebėjo tinkamai perteikti to, ką patys geba.

Atskiri bandonijos kursai vykdavo Visagine, Birštone. Tačiau O. Gerbenis nusprendė įtikinti Nacionalinės kultūros centro specialistus, kad bandonija labiausiai Žemaitijai būdingas instrumentas, todėl būtent Kelmėje reikėtų rengti atskirus bandonininkų kursus.

Prieš penkerius metus jie ir pradėti rengti. Tačiau vykdavo kartu su Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursais. Šiemet dėl koronaviruso Žemaičių etnomuzikavimo kursai nerengti. Tačiau bandonininkų kursų neatsisakyta.

„Kuomet bandonijos kursai pradėti rengti atskirai, pagerėjo mokinių pasiekimai, – džiaugiasi O. Gerbenis. – Ypač tų, kurie kursuose dalyvauja ne pirmus metus. Jie jau pagroja ir „Tango“. Bandonija – labai sudėtingas instrumentas. Jį išmokti įvaldyti nėra lengva. Skirtingai nuo daugelio akordeonų, tas pats garso mygtukas gali sukurti du visiškai skirtingus garsus. Vieną – kai dumplės traukiamos, kitą – kai jos suspaudžiamos.“

Bandonija – dumplinis liežuvėlinis aerofoninis muzikos instrumentas, vokiška koncertinos atmaina. 1840 metais bandoniją sukonstravo vokietis H. Bandas. Šis instrumentas populiariausias Argentinoje ir Urugvajuje, kur bandonija atliekama tango muzika.

Vokiečių sukonstruota koncertina ir jos atmaina bandonija į Lietuvą per Rytų Prūsijai priklausiusią Mažąją Lietuvą atkeliavo XIX a. viduryje ir pirmiausia paplito Tauragės krašte bei dalyje dabartinio Šilutės rajono. Nuo XX a. pirmosios pusės pradėtos naudoti ir vietinių meistrų darbo bandonijos. Jomis grojama solo ir duetu, kaimo kapelose, folkloro ansambliuose.

Didesniuose Pietų Žemaitijos kaimuose jau prieš šimtą metų buvo žmonių, grojančių bandonija vestuvėse, vakaruškose, gegužinėse, jaunimo subuvimuose.