„Aukso vainiku“ karūnuos joniškietį

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Iš Joniškio kilęs tautodailininkas, literatas, pedagogas Viktoras Žilinskas tapo 2020 metų „Aukso vainiko“ laureatu.
Iš Joniškio kilęs ir šiam kraštui tautodailės parodose atstovaujantis tautodailininkas, literatas, pedagogas Viktoras Žilinskas tapo 2020 metų „Aukso vainiko“ laureatu. Daugiau kaip tris dešimtmečius Kaune gyvenantis kraštietis buvo įvertintas už linoraižinius.

Lietuvos nacionalinis kultūros centras paskelbė tris kultūros tradicijas puoselėjančius respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatus, pirmųjų vietų laimėtojus – po vieną vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą. Iš Joniškio kilęs Viktoras Žilinskas parodai ir komisijos vertinimui šįkart buvo pateikęs linoraižinius, kuriuose persipina krikščioniškojo ir pagoniškojo pasaulių simbolika. Taip pat viename raižinyje jis įamžino keturis amatus: kalvystę, medžio drožimą, verpimą–audimą ir keramiką.

„Tai naujausi darbai. Linoraižiniams daug dėmesio skirti pradėjau maždaug prieš dvejus metus, 2018-ųjų rudenį. Tapyba nusibodo, bet turėjau labai daug piešinių, kuriuos nusprendžiau perkelti į raižinius. Ir jau gal šimtą turiu padaręs“, – „Šiaulių kraštui“ sakė V. Žilinskas.

Nors daugiau kaip trisdešimt metų gyvena Kaune, save Žiemgalos krašto atstovu tebelaikantis, Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyriui priklausantis tautodailininkas jaučiasi kasdien sugrįžtantis į Joniškį. Per socialinius tinklus, per bendrystę su kraštiečiais bičiuliais.

Jis sako rytais atsikeliantis ir vakare gulantis su mintimis apie gimtąją Žiemgalą, kur užaugo gimtajame Beržininkų kaime. Tėvams ir močiutei, pas kurią daug laiko praleisdavo, buvo aišku, kad berniukas atsidavęs menams, nuo 8-os klasė ėmė sektis literatūra, o fizika, matematika jam buvo kančia. Todėl niekas ne tik neprieštaravo, bet ir palaikė, kai Viktoras įstojo į tuometį Telšių taikomosios dailės technikumą, kuriame pasirinko studijuoti dailųjį medžio apdirbimą.

Po mokslų grįžo į tėviškę, įsidarbino Joniškyje buitinio aptarnavimo kombinate, vėliau – Joniškio kultūros centre. 1984 metais persikėlė į Kauną, kur buvo priimtas į Kauno rajono kultūros skyriaus meninio apipavidalinimo dirbtuves. Po 1991-ųjų kurį laiką gyveno iš kūrybiniodarbo, skobė kryžius, koplytstulpius, dirbo mokytoju.

Šalia dailės ir medžio darbų jį visada lydėjo ir literatūrinis žodis, V. Žilinskas rašo eiles, prozą. 2013 metais išleido poezijos ir prozos rinkinį „Esmė“, kurį pats ir iliustravo.