Naujausios
Atkasti radiniai liudija spalvingą Žagarės istoriją
Žagarės aikštėje, kurioje netrukus prasidės rekonstrukcija, atidengti XIX amžiaus kelių krautuvių pusrūsiai su laiptais, kitomis detalėmis, apyvokos daiktais, liudijantys čia vykusią prekybą. Tikimasi radinio nepalaidoti po žemėmis, bet atverti visų akims. Taip pat aptikta XIII amžiaus žalvarinė segė bei XVI— XVIII amžių radinių.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Atidengti XIX amžiaus krautuvių pamatai
Trijose vietose Žagarės aikštėje atidengti XIX amžiaus krautuvių, vietinių vadinamų „rindomis“, maždaug 6,6 metrų pločio pusrūsių pamatai bei laiptai, 1,3 metrų aukščio ir 60 centimetrų storio siena. Mūrinės “rindos“ statytos apie 1880 metus. Jas dailiomis pavadino 1885 metais iš Duobelės į Žagarę į ekspediciją vykęs Pabaltijo vokiečių kilmės etnologas, archeologas, kalbininkas Augustas Bylenšteinas, primindamas, jog krautuvės pastatytos po neseniai įvykusio miesto gaisro. Pasak tyrinėjimus atlikusio archeologo dr. Ernesto Vasiliausko, mieste būta ir medinių “rindų“, jos stovėjo Senosios Žagarės turgavietėje.
Arčiau seniūnijos vakarinėje aikštės dalyje rasta 8 metrų ilgio išorinė pastato siena bei dviejų laiptų liekanos. Prie vienų laiptų aptiktos 5 Rusijos imperijos laikų 2, 3 ir 0,5 nominalo vertės kapeikos, 3 svareliai, peilis, 2 švininės plombos prekėms žymėti. Ant pačių laiptų ir šalia jų gulėjo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų 3 švininės Virbalio muitinės plombos.
Svareliai — lėkštelės, susidedančios viena į kitą, mažos, tinkamos sverti lengviems daiktams. Tačiau jos galėjo būti naudojamos ir stambesnėms prekėms sverti, jei reikėdavo tikslesnio mato gramais.
Ant išlikusio akmeninio grindinio rasta 1 carinė 2 kapeikų nominalo moneta, 2 tarybinės monetos ir hitlerinės Vokietijos laikų pfenigis.
Po laiptais, ant pusrūsio grindų, buvo nukritęs raktas, įstatoma spyna, durų vyriai, plaktukas, keramikos. Greičiausiai durys įvirto ir viskas išliko po žemėmis, aikštę tarybiniais laikais paverčiant skveru. „Rindos“ Žagarėje buvo nugriautos 1947 metais, neaišku, kur panaudotos plytos. O grindinio akmenys, pasak vietos gyventojų, išgabenti į Žiurių MTS (mašinų— traktorių stotį — aut. past.). Vėliau užsodinti medžiai ir aikštė paversta skveru.
Numatoma pamatų kontūrus neužkasti
Pasak archeologo dr. Ernesto Vasiliausko, tikslinga atkastus gerai matomus pamatus uždengti permatoma danga, kad juos galėtų pamatyti miesto lankytojai ir vietiniai. Tai būtų realus istorijos liudijimas. Tokią idėją prieš keletą metų buvo pateikęs Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, o dabar kaip tik atsirado tinkama vieta. Tačiau aikštės rekonstrukcijos projekte tokių darbų nenumatyta, todėl dabar bent reiktų palikti pamatų kontūrus. Tai jau aptarė speciali komisija, kurioje dalyvavo archeologas, paveldosaugininkai, seniūnijos ir Savivaldybės atstovai.
Radiniai iš praeities
Aikštėje iš viso atliktos 7 perkasos, ištyrinėtas 87,5 kvadratinių metrų plotas. Čia aptikta atsitiktinė XII— XIII amžiaus žiemgališka žalvarinė pasaginė segė zoomorfiniais (gyvuliniais — aut. past.) galais, stumbro ragų. Tokių segių daug aptinkama Tervetėje, Mežuotnėje (Latvija). Jei radinys būtų ne vienetinis, dr. E. Vasiliausko teigimu, galėtų liudyti apie gyvenvietės buvimą šioje vietoje minėtu laikotarpiu. Neatmestina galimybė, kad ši segė galėjo patekti į dabartinės aikštės teritoriją kaip pamestinis daiktas arba kažkokio radėjo radinys iš vieno Žagarės piliakalnių.
Seniausi rasti kultūriniai sluoksniai iš XVI— XVIII amžių su 2 variniais Jono Kazimiero Vazos šilingais, bet jie yra ploni ir maždaug 1 metro gylyje. Likęs metro sluoksnis priklauso XIX amžiui, didelis jo storis liudija miesto plėtrą. Šiame sluoksnyje aptikta 9 varinių Rusijos imperijos monetų (viena — Nikolajaus I 10 kapeikų), švininis žydų gamybos vilkelis, keramikos dirbiniai.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
LIUDIJIMAS: Svareliai ir monetos liudija čia vykus prekybą.
RAKTAS: Po laiptais rastas raktas, taip pat ir spyna bei išlikę durų vyriai, matyt, įvirto kartu su durimis ir išliko po žemėmis iki šių dienų.
SEGĖ: Ši rasta žalvarinė segė žiemgalių buvo dėvima XII— XIII amžiais.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus archyvo nuotr.
RINDA: Taip atrodė „rinda“ Žagarės aikštėje XX amžiaus pradžioje, kurios krautuvių pamatai (nuotraukoje galėtų būti maždaug 4 ar 5 įėjimas iš kairės) aptikti archeologinių tyrinėjimų metu.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
KRAUTUVĖS: Atkasti „rindos“ krautuvių pusrūsių pamatai.
Nuotrauka iš asmeninio Janinos DAŠKIENĖS albumo
AIKŠTĖ: Aikštėje prie krautuvių 1942 metais vyksta ugniagesių rikiuotė.
Ernesto VASILIAUSKO nuotr.
PAMATAI: Dabar matome pirmo iš kairės pastato iš 1942-ųjų nuotraukos pamatus.