Naujausios
Atgimsta užmiršti Sofijos Romerienės raižiniai
Šiaulių universiteto Dailės galerija, bendradarbiaudama su Kelmės krašto muziejumi, vykdo projektą ,,Užmiršti S. Romerienės raižiniai“, kurio metu bus skaitomos paskaitos, demonstruojamos Kelmės muziejuje išsaugotos dešimt grafikės S. Romerienės cinko klišių, pasakojama apie šios technikos ypatybes.
Pirmoji paskaita apie Sofiją Dembovskytę-Romerienę ir jos kūrybą jau perskaityta praėjusį trečiadienį Kelmės dvaro svirne. Projekte taip pat dalyvauja Kuršėnų meno mokykla.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Auklėjimas senąja dvasia
Kelmės krašto muziejaus muziejininkė Laima Šimkutė praėjusį trečiadienį jauniesiems kelmiškiams – Meno mokyklos auklėtiniams bei Šiaulių universiteto studentams skaitė paskaitą apie dailininkės Sofijos Dembovskytės-Romerienės gyvenimą, neatsiejamą nuo kūrybos.
Pasak pranešėjos, puikios dailininkės ir neeilinės asmenybės nepalaužė tragiška epocha. Jos kūryba buvo beveik nepažįstama ir užmiršta tėvynėje, išblaškyta po pasaulį.
S. Dembovskytė gimė 1885 metais vasario 16 dieną dabartiniame Tartu mieste, Estijoje. Kai Sofijai buvo treji metukai, ji su tėvais persikėlė gyventi į Vilnių. Jos tėvas greitai tapo vienu žymiausiu miesto gydytoju, įkūrė privačią chirurgijos ir ortopedijos kliniką su pirmuoju Lietuvoje rentgeno aparatu. Jis vienas iš pirmųjų Rytų Europoje atlikdavo veido odos transplantavimo operacijas.
Sofija buvo vienintelis Dembovskių vaikas, auklėjamas senąja dvasia namuose pačių tėvų ir guvernančių. Mergina gavo puikų išsilavinimą, vėliau mokėsi ir įvairiose mokyklose. Tėvai pasirūpino ir rimtomis savo atžalos dailės studijomis. Būsimoji dailininkė studijavo Europoje – Miunchene, Paryžiuje, Krokuvoje.
Svečių portretai
Sofija Dembovskytė buvo ištekėjusi už 14 metų vyresnio Eugenijaus Romerio. Jų santuoka tapo įmanoma tik mirus Eugenijaus tėvui Izidoriui, kuriam atrodė, jog bajorui į poras tinka tik bajoraitė. Dailininkė moteris Izidoriui Romeriui buvo nesuderinami dalykai.
Neeilinei asmenybei užteko laiko ir namams, ir svečiams, ir vaikams, ir kūrybai. Sofija Romerienė tapė peizažus, portretus, natiurmortus, dalyvavo parodose. Romeriai po vestuvių apsigyveno Tytuvėnų dvare. Sofija Romerienė šiame dvare išgyveno 30 metų, iki tremties, 1941-ųjų metų birželį. Tais pačiais metais, prieš tremtį, S. Romerienė buvo apdovanota Dailininkų sąjungos premija.
Romerio dvare lankydavosi daug žymių žmonių, tarp kurių būdavo ir Prezidentas Kazys Grinius, generolas Povilas Plechavičius, profesorius Mykolas Romeris, Eugenijaus Romerio pusbrolis, poetas Maironis ir daugelis kitų. Visų jų portretus Sofija Romerienė tapydavo aliejumi arba vaizduodavo pastele specialiame albume. Portretų suskaičiuota apie 200. Iki šių dienų albumas neišliko. S. Romerienę žavėjo ir Tytuvėnų apylinkių gamta. Ypač ji mylėjo medžius, jiems paskyrė ne vieną grafikos darbą. Piešė, tapė ir savo vaikus, artimuosius.
1941 metais Tytuvėnų dvare buvo numatyta įkurti dvarų kultūros muziejų, pradėti į dvarą gabenti eksponatai. Bet sutrukdė karas.
Tremtyje menas išgelbėjo gyvybes
Pasak muziejininkės Laimos Šimkutės, dailininkė piešdavo visur ir visada, viską, už ko tik akis užkliūdavo.
Net į tremtį Sofija Romerienė pasiėmė tapybos reikmenis: dažų, teptukų. Jos talentas gelbėjo tolimajame krašte. Prasitarusi komisarui, jog yra dailininkė, gavo lengvesnį darbą – žaislų fabrike spalvino medinius žaisliukus. Už atlygį galėjo nusipirkti ne tik duonos, bet ir šiek tiek sviesto. „Aš manau, kad mano menas išgelbėjo mums gyvybes“, – yra rašiusi S. Romerienė.
Po platų pasaulį
Ištrūkę iš tremties, Romeriai blaškėsi po platųjį pasaulį. Eugenijus Romeris mirė ir palaidotas Kuibyševe (dabar – Samara).
Sofija Romerienė buvo atsidūrusi Irane, ketverius metus gyveno Egipte, tapė Egipto princesių, diplomatinio korpuso atstovų žmonų portretus. Vėliau apsigyveno Londone. Šiame mieste po septynerių metų pertraukos susitiko su keturiais iš penkių savo vaikų. Viena dukra buvo likusi už geležinės uždangos. Per trejus metus Londone S. Romerienė surengė 11 parodų.
Iš Anglijos S. Romerienę keliai atvedė į Kanadą, Monrealį. Devynerius metus praleido Vašingtone. Visur daug piešė ir tapė.
Net ir sulaukusi garbingo amžiaus, ją pažinojusiųjų teigimu, išliko labai draugiška, aukšto intelekto, mėgstanti gamtą ir natūralumą. Nuo 1963 metų S. Romerienė įsikūrė Monrealyje. Deja, nusilpęs regėjimas jai jau nebeleido piešti. Tai buvo talentingos dailininkės didžioji tragedija.
1972 metais Sofija Romerienė mirė, palaidota Kanadoje, Kvebeko provincijos San Adelės kapinėse.
5000 kūrinių
Dailininkė buvo suskaičiavusi, jog per savo ilgą gyvenimą sukūrė apie 5000 kūrinių.
Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus išleistame kataloge pavyko suregistruoti tik per tūkstantį darbų. Pats kūrybingiausias, ryškiausias Sofijos Romerienės kūrybos laikotarpis susijęs su Lietuva.
Vertingiausias dailininkės rinkinys – apie 80 paveikslų – saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Daugybė darbų išblaškyti po pasaulį, privačiuose rinkiniuose. Daug kūrinių – šeimos nuosavybė.
Vienas iš Sofijos Romerienės sūnų Andrius, sulaukęs 93 metų, Briuselyje. A. Romeris yra lankęsis Lietuvoje, Kelmės krašto muziejuje.
Kelmės bažnyčioje, kairiajame altoriuje, iki šiol kabo S. Romerienės Jėzaus širdies paveikslas ir mažesnis – šventojo Pranciškaus portretas.
Ir paskaitos, ir praktiniai užsiėmimai
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sakė, kad muziejuje saugoma dešimt S. Romerienės grafikos klišių, kurias ir nutarta panaudoti edukacijai. Kartu apie dailininkės gyvenimą ir kūrybą nuspręsta skaityti paskaitas.
Šiaulių universiteto Dailės galerijos direktorius Kornelijus Užuotas sakė apie klišes Kelmės krašto muziejuje žinojęs senokai, tačiau anksčiau jomis pasinaudoti nebuvo galimybių.
Dabar tokios galimybės jau yra. Šiaulių universiteto grafikos centre veiks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu universiteto bendruomenė (dėstytojai, studentai) ves raižinio praktinius užsiėmimus. Per užsiėmimus dalyviai pagal Sofijos Romerienės kūrybos stilistiką bei techniką raižys savus grafikos darbus ir turės galimybę atspausti Šiaulių universiteto grafikos centre. Kelis atspaudus ketinama padaryti ir nuo originalių S. Romerienės grafikos klišių ir perduoti Kelmės krašto muziejui.
Iš sukurtų darbų bus sudaryta vientisa kolekcija, kuri bus eksponuojama Šiaulių universiteto Dailės galerijoje bei Kelmės krašto muziejuje.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, vadovauja K. Užuotas.
Autorės nuotr.
DAILININKĖ: Sofija Romerienė buvo dailininkė, kūrusi visur ir visada, nutapiusi, nupiešusi apie 5000 darbų. Vienas iš jų – autoportretas (1957 metai, nebaigtas).
GYVENIMAS: Muziejininkė Laima Šimkutė pasakojo apie dailininkės Sofijos Dembovskytės-Romerienės sudėtingą gyvenimą, blaškiusį po platųjį pasaulį, bet neatėmusio kūrybos džiaugsmo.
NUOMONĖ: Šiaulių universiteto Dailės galerijos direktorius Kornelijus Užuotas sakė, jog S. Romerienė labiau žinoma kaip tapytoja, o ne kaip grafikė. Todėl nesusipažinti su jos grafikos klišėmis, nepanaudoti jų būtų nuodėmė.