Arūno ir Redos Uogintų karantininiai dienoraščiai

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Redai ir Arūnui Uogintams, kuriant „Karantino dienoraščio“ filmukus, svarbiausia buvo sukurti tokį siužetą, kuris keltų jausmus arba kiekvienas pažiūrėjęs galėtų savaip interpretuoti.
Antradienį menininkų pora Arūnas ir Reda Uogintai Zubovų rūmuose pristatė savo projektą „Karantino dienoraščiai“. Jame pora rodė trumpus filmukus, kuriuos kūrė karantino metu. Šis renginys – vienas iš daugelio, vykstančio „Šiaulių naktyse“.

Kaip sako menininkai, „Karantino dienoraščiai“ – tai įvairūs performansai su seniau pagamintų kostiumų detalėmis.

Pasak jų, per karantiną buvo sukurta apie 50 skirtingų filmukų, kuriuos sujungė į 30 minučių kino juostą.

„Iš pradžių tebuvo nuotraukos su Redos kurtomis kaukėmis, jas kėlėme į feisbuką. Tačiau vieną kartą nufilmavome video su veido išvaizdos kaukėmis, kurios buvo sumestos į upę. Ir tas filmukas labai išpopuliarėjo. Tad ryžomės pateikti vis po naują videosiužetą draugams“, – sako A. Uogintas.

„Mums svarbi vizuali metafora, veiksmas, kartais nusakantis personažą, kartais paliečiantis socialinį ar politinį kontekstą. Akcentuojame tam tikrą veiksmo estetiką, daug laiko renkamės apšvietimą, garsus – nors tai jau atsitiktinis reiškinys“, – priduria pora.

R. Uogintienė sako, jog porą kartų buvo kilusi mintis nustoti filmuoti: „Tačiau žmonės jau laukdavo, turbūt galvodami „ką jie dar padarys?“ Ir mes vėl filmuojame. Čia toks ir užsidegimas“.

Kalbėdama apie idėją pristatyti per karantiną kurtus filmukus, R. Uogintienė teigia, jog jiems jau yra tapę tradicija dalyvauti „Šiaulių naktyse“.

„Remigijus Ruokis, kuris organizuoja „Šiaulių naktis“, yra mūsų geras draugas, mes esame beveik vienmečiai. Ir jeigu yra „Šiaulių naktys“, tai jose ir dalyvaujame. Jau penkioliktus metus prisidedame prie jų“, – sako R. Uogintienė.

Uogintai rudenį žada naują seriją filmukų, kurių jau spėjo pasiilgti žmonės.