Naujausios
Archeologus nustebino XVII amžiaus batai
Žagarės miesto aikštėje atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai atskleidžia miesto istoriją nuo XII amžiaus iki šių laikų. Ypač neįprastas ir originalus radinys – šeši gerai išsilaikę XVII amžiaus odiniai batai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Trys grindiniai ir odiniai batai
Archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Ernesto Vasiliausko vadovaujama archeologinių tyrinėjimų grupė rekonstruojamoje Žagarės miesto aikštėje dirba nuo balandžio vidurio, be to, pirmieji tyrimai jau atlikti praėjusiais metais.
Aikštėje, kurioje tarpukariu vykdavo turgūs, stovėjo parduotuvių eilės, vadinamosios „rindos“, atsiveria kultūriniai sluoksniai nuo XII amžiaus. Rasta XII amžiaus keramika liudija jau tuo laikmečiu čia kūrusis gyvenvietę.
Bene neįprasčiusi, netikėti tyrinėjimų radiniai – šeši XVII amžiaus odiniai batai. Vienas batelis – vaikiškas. Avalynė, užkonservuota drėgnoje žemėje buvusioje dauboje, gerai išsilaikė nesuirusi. Tokie radiniai į archeologų rankas Joniškio rajone pateko pirmą kartą.
Batų fasonai liudija, kad provincijos miestelėnų avalynė buvo ne prastesnė nei didžiųjų to meto regiono miestiečių apavas. Dr. Ernesto Vasiliausko manymu, batai galėję būti iš Rygos, nors tikroji jų kilmė dar neaiški.
Vieta, kur aptikti batai, ir dar didelė aikštės dalis aplink iš beveik hektaro ploto buvo žemesnė, klampi. Čia archeologai rado net tris grindinio sluoksnius. Pirmieji du – XIX amžiaus pradžios ir vidurio – sudėti bet kaip, yra daug smulkių akmenukų. Taip pat vietomis akmenų grindinys sudėtas pramaišiui su drenažu iš žagarų. Taip bandyta sausinti klampynę.
Tik trečiasis grindinys, klotas po 1884 metų gaisro, jau tvarkingas, lygus. Tai, anot dr. Ernesto Vasiliausko, susiję su Naujosios Žagarės plėtra XIX amžiuje.
XII–XIII amžiaus papuošalai
Archeologai šiemet ir praėjusiais metais rado XII–XIII amžiaus žiemgališkų žalvarinių segių. Tokių segių daug aptinkama Tervetėje, Mežuotnėje (Latvija), Kalnelyje (Joniškio rajonas). Dar praėjusiais metais archeologas Ernestas Vasiliauskas sakė: jei radinys būtų ne vienetinis, galėtų liudyti apie gyvenvietės buvimą šioje vietoje minėtu laikotarpiu. Dar viena segė – galimas šios hipotezės patvirtinimas.
Papuošalų radinius papildo ir XVI amžiaus žalvarinis žiedelis iš rytinės aikštės dalies. Iš viso šiais metais rasti 3 žiedai. Toje pačioje vietoje į archeologų rankas pateko įspūdingo dydžio – 20 svarų (apie 8,2 kilogramo) Nikolajaus I laikų (XIX amžiaus vidurio) svarstis. Šiame sluoksnyje atkasti ir antpirščiai, adatinės liekanos, žirklės liudija apie čia dirbusį siuvėją.
Plati prekybos geografija
Kadangi aikštėje vykdavo turgūs, veikė parduotuvės, archeologai XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pirmosios pusės kultūriniame sluoksnyje susirinko nemažai prekybinių bei muitinių plombų, išlietų iš švino. Pagal jas galima spręsti apie gana plačią prekybos geografiją. Plombos atkeliavusios iš Maskvos, Lodzės, Varšuvos, Rygos, Kauno, Virbalio, Tauragės (1867 metų) muitinių, įmonių ir kitų vietovių.
Iš monetų minėtini 1682 metų sidabrinis Prūsijos karalystės trigrašis, 1859 metų varinis pfenigis, Rusijos imperijos Aleksandro I-ojo 1813 metų pusė rublio bei gausybė XVIII–XX amžiaus varinių dengų, kapeikų, XVII amžiaus Jono Kazimiero Vazos, Rygos šilingai, XVIII amžiaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795 metai) varinis grašis.
Apie 1702 metais į Žagarę įsiveržusius švedus iš Duobelės (Latvija) garnizono liudytų ir XIX amžiaus grindinyje (aikštė buvo grįsta akmenimis) išlikęs nedidelis patrankos sviedinys. Istoriniai faktai teigia, kad švedai Žagarę užėmė be didesnio pasipriešinimo. Pirmiausia atvykę jie įsiveržė į bažnyčią ir nutraukė kalėdines pamaldas.
Autorės nuotr.
VERTĖ: Archeologas Ernestas Vasiliauskas sako, kad ypač vertingas šių tyrinėjimų radinys – šeši odiniai XVII amžiaus batai, nes avalynė paprastai tiek amžių neišsilaiko, supūva, suyra.
PAPUOŠALAI: Archeologai aikštėje surado ir papuošalų: žalvarinę žiemgališką segę ir žiedą.
SVIEDINYS: Apie 1702 metais į Žagarę įsiveržusius švedus iš Duobelės (Latvija) garnizono patvirtina ir grindinyje rastas patrankos sviedinys.
SVARSTIS: Šiuo 8,2 kilogramų svarsčiu XIX amžiuje greičiausiai naudojosi kažkuris iš Žagarės prekybininkų.
PLOMBA: Tyrinėjimų metu rasta nemažai prekybinių bei muitinių plombų, tarp jų – plomba iš Rygos su šio miesto herbu.
Arūno PUŠKORIAUS nuotrauka
BATAS: XVII amžiaus odiniai batai klampioje, drėgnoje žemėje išsilaikė nesuirę.