Naujausios
Primirštas, bet neužmirštas
Lankyti parodą galima nuo šiandien, 11 valandos. Dėl karantino metu taikomų apribojimų oficialaus parodos atidarymo atsisakyta.
„Planavome kitiems metams didelę, išplėstinę šimtmečio parodą, bet karantinas įnešė savų pataisų. Kol sulauksi kitų metų, kaip bus kitais metais? Nutarėme parodą organizuoti dabar, 99 irgi labai gražus skaičius. Gal bendruomenės jausmas, gal savo žmogaus paroda prikvies daugiau žmonių į galeriją, gal atsiras motyvacijos. A. Krištopaitis mums – brangus žmogus, ko gero, „Laiptuose“ buvo rengta daugiausiai jo parodų“, – sako „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė.
A. Krištopaičio autoportretai „Laiptuose“ eksponuojami ne pirmą kartą – 1996 metais galerijoje surengta paroda, kurioje eksponuota 60 dailininko autoportretų, tapo Lietuvos rekordu.
Dabar lankytojams Mažojoje galerijos salėje trečiame aukšte pristatoma keturiolika A. Krištopaičio autoportretų (tapybos ir akvarelės darbų) iš privačių žmonių kolekcijų.
Keturis darbus parodai paskolino Vita Reizmarienė, vieną – Edmundas Armoška, penkis – Petras Kaminskas, du – Algirdas Ulčinas, du – Janina ir Vygintas Ališauskai.
„Pasirinkome autoportretus, nes juose gali atpažinti dailininką, o kartu norėjome priminti, kad „Laiptų“ galerijos paroda buvo pripažinta rekordine. Prisimenu, jis pats pasakojo, jog buvo laikas, kad kasmet pasidovanodavo po autoportretą. Dabar kolekcijose radome, kad, pavyzdžiui, 1954 metais yra keturi autoportretai – kartu su kitais žmonėmis“, – sako J. Ališauskienė.
J. Ališauskienės manymu, A. Krištopaitis, kaip ir Gerardas Bagdonavičius, labiau žinomi vyresnės kartos šiauliečiams – kultūros lauke dailininkui visgi skiriama per mažai dėmesio.
Kokį A. Krištopaitį prisimena J. Ališauskienė? Prieš akis pirmiausia iškyla vadinamieji „ložės“ susitikimai teatro kavinėje, į kuriuos ateidavo Rimkai, a.a. Kazimieras Šavinis, Zenonas Eimutis Sabalys, a.a. Prėskieniai. Keletą kartų su vyru Vygintu J. Ališauskienė lankėsi ir A. Krištopaičio namuose atsirinkti darbų parodai.
„Einu bulvare ir matau – jis lesina balandžius. Jo su niekuo nesumaišyti, ta apranga – galifė kelnės, dažnai odinės, odinis švarkas. Gero veido ir – tie balandžiai! Būčiau dailininkė, norėčiau nutapyti tokį paveikslą“, – sako J. Ališauskienė.
Itin įsiminė ir A. Krištopaičio jaudulys, kai Ališauskai jį vežė į Vilnių, kur dailininko darbų parodą ir albumo pristatymą savo galerijoje organizavo Edmundas Armoška. Paroda buvo labai solidi, į atidarymą susirinko daug žinomų žmonių.
„Kaip jis jaudinosi! O koks sujaudintas grįžinėjo! Akys švytėjo, tapo jaunatviškas“, – prisimena J. Ališauskienė.
Miesto simbolis
A. Krištopaitis – dailininkas, teatro dekoratorius, kolekcininkas, etnografas, visuomenės veikėjas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus kavalierius, Šiaulių miesto garbės pilietis.
Šiauliečių senbuvių vadintas antruoju Šiaulių miesto ženklu, simboliu, legenda, istorija ir enciklopedija.
A. Krištopaitis gimė Valdomų kaime (tuomet – Gruzdžių valsčius), mokėsi Valdomų pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, joje pirmąsias dailės žinias gavo iš mokytojo skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus (1906–1997).
1940 metų spalį abiturientas buvo įkalintas Šiaulių kalėjime, iš kur išvežtas į Rytus. Ypatingosios komisijos nuosprendžiu nuteistas 10 metų kalėjimo, 5 specialiosios tremties.
Dirbo lagerio dailininku, vėliau dailininku Ulan Udės operos ir baleto teatre.
1958 metais grįžo į Lietuvą, į Šiaulius. Ilgus metus dirbo Šiaulių dramos teatre, sukūrė dekoracijas per 120 spektaklių. Važinėdamas po Lietuvą, nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug piliakalnių, medžių, paminklų, taip įamžindamas paveldą.
Dailininkas buvo apdovanotas Mikelio prizu (1997), Pelikso Bugailiškio premija (2001).
Išleisti albumai „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“, „Lietuvos bažnyčios Antano Krištopaičio akvarelėse“, „Lietuvos medžiai Antano Krištopaičio akvarelėse“, autobiografija „Į vieną gyvenimą netelpantis“ (sudarė Ričardas Jakutis), „Dailininkas Antanas Krištopaitis“ (sudarė Vytenis Rimkus).
Metų pradžioje šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas išleido dailės albumą „Dailininkų darbai Kaminskų šeimos ir kitų kolekcininkų rinkiniuose“, jame gausiai publikuojama A. Krištopaičio kūryba: 94 akvarelės, 21 aliejinės tapybos paveikslas ir keli piešiniai.
A. Krištopaičio darbų yra įsigiję Telšių, Plungės, Kretingos, Šiaulių „Aušros“ muziejai, kolekcininkai.
2001 metais „Laiptuose“ buvo atidaryta A. Krištopaičio 80-mečiui skirta akvarelės paroda „Miestas“.
„Jubiliejai – tik tarp kitko ateina ir nueina. Lieka tai, ką per gyvenimą padarei“, – tuomet per parodos atidarymą sakė A. Krištopaitis.
Anapilin A. Krištopaitis išėjo 2011 metų gegužės 6 dieną, likus 14 dienų iki 90-ojo gimtadienio. Palaidotas Gruzdžių kapinėse.
A Krištopaičio autoportretų paroda „Laiptų galerijoje“ veiks iki liepos 1 dienos.
