Naujausios
Andrius Mosiejus į Šiaulius grįžo su jubiliejine paroda
Šiaulių universiteto Dailės galerijoje atidaryta jubiliejinė Andriaus Mosiejaus asambliažų paroda „Akumuliaciniai monochromatai“. Druskininkuose gyvenantis ir kuriantis menininkas A. Mosiejus gimė Šiauliuose, čia baigė Juliaus Janonio gimnaziją, Šiaulių pedagoginiame institute įgijo dailės mokytojo specialybę.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Šiauliai – nostalgiškas vaikystės miestas
Į gimtuosius Šiaulius grįžusį kūrėją penktadienį gražaus jubiliejaus ir parodos atidarymo proga sveikino gausus būrys Andriaus draugų menininkų. Šiltų žodžių ir broliškų apsikabinimų jam negailėjo Arūnas Uogintas ir Sigitas Prancuitis, kiti apipylė linkėjimais ir gėlėmis.
„Andriaus darbai jungia dailę ir literatūrą, netelpa į jokius rėmus“,– parodos atidaryme kalbėjo S. Prancuitis.
Pats A. Mosiejus nostalgiškai kalbėjo vaikystėje bėgiojęs Rūdės gatve, kuri dabar veda į Šiaulių universiteto Dailės galeriją, prisiminė studijų ir vaikystės draugus, dėstytojus.
Jis dėkojo Šiaulių universiteto Menų fakulteto dekanui profesoriui Vaidotui Januliui, pakvietusiam surengti parodą gimtajame mieste.
„Parodoje eksponuojami darbai buvo sukurti maždaug per metus“, – sakė A. Mosiejus.
Kaip sakė parodos autorius, asambliažuose sudėlioti motyvai nėra atsitiktiniai – jie atskleidžia tam tikras prasmes ir idėjas, o jas atspėti ar įminti mįslę padeda darbų pavadinimai. Parodos autoriaus darbuose dominuoja dvi spalvos. „Juoda ir balta – tai spalvos, turinčios šimtus atspalvių, kuriuos galima įvairiai derinti“, – parodos atidarymo metu kalbėjo A. Mosiejus.
Daiktai plokštumoje
Asambliažu menotyrininkai vadina daiktų komponavimo ant plokštumos techniką, kurią ypač meistriškai ir naudoja A. Mosiejus.
Į Andriaus paveikslus, regis, reikia žvelgti lengvai ir su humoru, kaip tai daro pats autorius, daiktų pasaulį pavertęs savotišku žaidimu.
Paroda tarsi nukelia į vaikystę, kai vaizduotė padėdavo paprastuose daiktuose įžvelgti netikėtus personažus – gyvūnus ar žmones. Be vaizduotės parodos lankytojas išvystų tik senus aprūdijusius, suskilusius daiktus.
A. Mosiejus panaudoja „mielus ir vis dar neblogus daikčiukus“. Tarp jų: laikrodis, seno diržo sagtis, nuspurę teptukai, žirklės, raktai, siūlų verpimo ratelis ir daugelis kitų.
Atskirus kūrinius į ekspozicijos visumą jungia skiemenys arba pavienės raidės, išreiškiančios tam tikrą autoriaus sumanymą, kuris paaiškinamas konkretaus skiemens ar raidės pavadinimu. Pavyzdžiui, skiemuo MO pavadintas „gyvenimo tekstų atsitiktiniai motyvai“.
Menininkas, komponuodamas daiktus vienus greta kitų, jiems suteikia įvairių naujų reikšmių. Daiktai tarsi atgyja naujam gyvenimui. Paveiksluose daiktai įgauna ir tai, ko neturėjo būdami atskirai.
„Šiuos asambliažus reikia ne tik peržiūrėti, bet ir patyrinėti. O tai reiškia prie kiekvieno iš jų stabtelėti ir pamąstyti. Mąstymas yra sunkus menas, taip pat kaip ir asambliažų kūrimas. Jame šviečia tos pačios amžinos gyvenimo pusės – komiškoji ir tragiškoji. Jei tragizmą pavyksta paversti komizmu – manyk, kad laimėjai gyvenimą“, – parodos pristatymo anotacijoje teigia kultūros ir meno temomis rašanti žurnalistė Aldona Žemaitytė.
Jono TAMULIO nuotr.
SUTIKIMAS: Iš Druskininkų į gimtuosius Šiaulius su jubiliejine paroda grįžęs menininkas Andrius Mosiejus (kairėje) buvo šiltai sutiktas bičiulių ir bendramokslių.