Naujausios
Liepos 28 d. Kelmės dvaras pakvietė į tautodailininkės Aldonos Vasiukevičienės tapybos parodą. Autorės darbai priskiriami primityviai tapybai ir Kelmėje ji pateikia jų retrospektyvą.
Tapyti A. Vasiukevičienė pradėjo jau brandžiame amžiuje. Dažniausiai tautodailininkų biografijos panašios. Regis, jaunystėje jie yra kuklūs, abejoja savo dailės gebėjimais, nesiryžta, bet vieną kartą, ar kam raginant, ar pagaliau apsisprendžia ir prasiveržia.
1959 m. Varėnos raj., Kaniukų km. gimusi ir ten vidurinę mokyklą baigusi Aldona Vasiukevičienė apsigyveno Vilniuje ir dirbo Elektros įrengimų gamykloje. Darbas nieko bendro neturėjo su daile, bet 2014 m. ji sėdo prie molberto. Pradžia buvo itin sėkminga: ji iškart apdovanota Rimo Zigmo Bičiūno premija (premija įteikta už paveikslą „Tėvai išėjo“), o tapomi darbai pavergė savo nuoširdumu ir sąžiningumu.
Parodas Aldona Vasiukevičienė rengia nuo 2014 m., trys autorės paveikslai saugomi Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Jos kūrinių vyraujanti tema – peizažai, tiesa, užtiksi ir natiurmortų, paveikslų religine tematika. Jei mūsų dailininkų darbai dažniausiai tamsūs, vyraujant juodai spalvai, tai tautodailininkų kūriniai išsiskiria šviesa, spalvomis, gyvenimo džiaugsmu. Neišsiskiria čia ir Aldonos Vasiukevičienė darbai. Tiesa, parodos autorė privengia abstrakcijų, gal galvodama, kad nesuvaldys spalvų žaismo, bet, abstrakcijos žanre jai irgi, manau, pavyktų.
Tapytojos globėjas ir šios parodos mecenatas Lietuvos kolekcininkų asociacijos prezidentas Edmundas Armoška. Gaila, kad autorė dėl netikėtos ligos ir operacijos į atidarymą negalėjo atvykti, tačiau iki rugsėjo 10 d., nes iki tol vyks ši paroda, ji sakė, būtinai atvyks.
