Akmentašiai išbando savo ir akmens kantrybę

Ak­men­ta­šiai iš­ban­do sa­vo ir ak­mens kant­ry­bę

Praė­ju­sį pir­ma­die­nį Kel­mė­je, A. Mac­ke­vi­čiaus gat­vė­je esan­čio­se kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se, pra­si­dė­jo ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės A. Mac­ke­vi­čiaus gat­vė­je. Dirb­tu­vių kie­me pri­vež­ta įvai­raus dy­džio ak­me­nų. Ak­me­nis kaip sa­vo dar­bo me­džia­gą jau ap­žiū­ri­nė­jo bū­re­lis ak­men­ta­šių ir vie­tos kul­tū­ros dar­buo­to­jų, at­vy­ku­sių į sim­po­ziu­mo ati­da­ry­mą.

Ant di­džiau­sio­jo ak­mens sa­vo įran­kiais ak­men­ta­šiai iš­ka­la rai­des „J. L.“. Tai kel­miš­kio ak­men­ta­šio Juo­zo Liau­dans­kio, ku­rio tra­di­ci­ją tę­siant ren­gia­mi ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mai, ini­cia­lai.

Šiuo sim­bo­li­niu dar­bu ir pra­si­de­da ak­men­ta­šių kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių veik­la.

Šie­met Kel­mė­je dar­buo­jasi pen­ki ak­men­ta­šiai. Pir­mą kar­tą ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mas ta­po tarp­tau­ti­nis. Iš Lat­vi­jos at­vy­ko ak­men­ta­šys Ed­vins Krū­minš, iš Es­ti­jos – Lau­ri Tamm. Jau ne pir­mą kar­tą sim­po­ziu­me da­ly­vau­ja Ka­zys Bim­ba, kel­miš­kis Val­das Ban­dza ir Jo­nas Vai­ce­kaus­kas.

Tai jau sep­ty­ne­ri me­tai kas ant­rą va­sa­rą vyks­tan­tis ren­gi­nys.

Jis tę­sia 1989 me­tais mi­ru­sio kel­miš­kio ak­men­ta­šio Juo­zo Liau­dans­kio tra­di­ci­ją mies­tą puoš­ti ak­me­ni­nė­mis skulp­tū­ro­mis. Mies­to cent­re sto­vi šio meist­ro kur­ta skulp­tū­ra „Skal­bė­ja“. Prie Kra­žan­tės už­tvan­kos iš Kel­mės ki­lu­sį ra­šy­to­ją B. Lau­ce­vi­čių-Varg­šą me­na vie­nas iš pa­sku­ti­nių­jų J. Liau­dans­kio dar­bų – pa­mink­las šiam in­te­lek­tua­lui.

Pir­ma­sis ak­men­ta­šių sim­po­ziu­mas su­reng­tas 2004 me­tais, mi­nint 100-ąsias J. Liau­dans­kio gi­mi­mo me­ti­nes. Ren­gi­nio ini­cia­to­rius bu­vo Kel­mės kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ar­nas Ar­laus­kas.

Į Kel­mę su­si­rin­kę ak­men­ta­šiai vi­są sa­vai­tę dar­buo­ja­si kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se. Jie su­ku­ria po skulp­tū­rą, ku­ri pri­tai­ko­ma ir pa­puo­šia mies­to erd­ves.

Per ke­lis sim­po­ziu­mus jau su­kur­ta 30 skulp­tū­rų. Jos pa­sta­ty­tos įvai­rio­se mies­to vie­to­se: cent­re, prie li­go­ni­nės, prie ban­ko, prie Kra­žan­tės už­tvan­kos, prie gim­na­zi­jos.

„Šie­met Kel­mės mies­tas pa­si­puoš dar pen­kio­mis skulp­tū­ro­mis, – džiau­gė­si A. Ar­laus­kas. – Kai pir­mą kar­tą at­va­žia­vau į Kel­mę, pa­ma­tęs J. Liau­dans­kio skulp­tū­ras pa­ma­niau, jog Kel­mė tu­ri ak­mens žy­mę. To­dėl pa­siū­liau tęs­ti ak­men­ta­šys­tės tra­di­ci­ją. Ji pri­li­po, ne­nu­ny­ko. Va­di­na­si, bu­vo rei­ka­lin­ga.“

Ne­se­niai bu­vo iš­ki­lu­si idė­ja Kel­mė­je įreng­ti skulp­tū­rų par­ką. Ta­čiau vė­liau priei­ta iš­va­dos, jog po mies­tą pa­skli­dę ak­men­ta­šių kū­ri­niai yra sau­gūs, ge­riau ma­to­mi, ne­gu bū­tų vie­no­je krū­vo­je. At­vy­kė­liai ste­bi­si ne­ti­kė­to­se vie­to­se pa­ma­tę Nykš­tu­ką, Lai­miu­ką, Vil­ties an­ge­lą ar ko­kią ki­tą skulp­tū­rą. Kel­miš­kiai su skulp­tū­ro­mis el­gia­si pa­gar­biai, jų ne­­nio­ko­ja.

Jau ne pir­ma­me sim­po­ziu­me da­ly­vau­jan­tis skulp­to­rius Ka­zys Bim­ba sa­kė, jog jam vi­suo­met ma­lo­nu grįž­ti į Kel­mę, nes čia ky­la ori­gi­na­lių idė­jų. Lat­vis Ed­vins Krū­minš džiau­gė­si, jog jam teks pa­puoš­ti mies­tą, ku­ria­me gy­ve­no iš­ki­lus ak­men­ta­šys J. Liau­dans­kis.

Pir­ma­die­nį ak­men­ta­šiai ap­va­žia­vo Kel­mę, ap­žiū­rė­jo vi­sas iki šiol su­kur­tas skulp­tū­ras, ap­si­žiū­rė­jo erd­ves, ku­rio­se ga­lė­tų bū­ti nau­ji jų kū­ri­niai.

Au­to­rės nuo­tr.

KANT­RY­BĖ: „Ak­muo kant­rus, bet žmo­gus – dar kant­res­nis“, – sa­kė į Kel­mę įveik­ti ak­me­nį su­si­rin­kę ak­men­ta­šiai (iš de­ši­nės): Ka­zys Bim­ba, Val­das Ban­dza, Jo­nas Vai­ce­kaus­kas ir Ed­vins Krū­minš bei ak­men­ta­šių sam­bū­rių ini­cia­to­rius Kel­mės kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Ar­nas Ar­laus­kas.