Naujausios
Afrikoje atrado dalelę savęs
Šiaulių universiteto bibliotekos fojė veikia įspūdinga nuotraukų ant drobės paroda „Sawubona, Afrika!“ Zulų kalba tai reiškia „Sveika, Afrika!“ Nuotraukų autorius – Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofijos mokslų daktaras, keliautojas ir poliglotas Gediminas Degėsys.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Juodojo žemyno paviliotas
Parodos atidaryme autorius dalijosi įspūdžiais iš neužmirštamų kelionių po Juodąjį žemyną – po Pietų Afrikos Respubliką, Svazilandą, Zambiją, Botsvaną, Namibiją ir kitus Užsachario kraštus.
Autorius, dar studijuodamas Italijoje, pradėjo domėtis skambiomis Afrikos tautų kalbomis, tenykštėmis kultūromis. Įstojęs į doktorantūrą Paryžiuje, susidomėjo Užsachario skulptūrine estetika ir atvėrė Afrikai vartus į savo gyvenimą.
Gediminas Degėsys yra apgynęs disertaciją tema „Estetinių principų sklaida Užsachario Afrikos skulptūroje“ ir yra pirmasis diplomuotas afrikanistas Lietuvos mokslo istorijoje. Kartu su bendražygiu jis pabuvojo vietose, kur nebuvo įžengę baltieji, tyrinėjo tų kraštų religijas, mąstymo tradicijas, kalbas ir papročius.
„Afrika į mano gyvenimą užklydo kelis kartus ir kaskart visai netikėtai. Pirmą kartą tai atsitiko, kai studijavau Italijoje ir pradėjau mokytis suahelių kalbos. Išgirstas „nakupenda“ ("aš tave myliu") patraukė mano dėmesį savo skambesiu, – pasakojo G. Degėsys. – Antrą kartą egzotinė Afrika į mano erdvę pasibeldė, kai išvykau stažuotis į Paryžių. Ten aplankiau Musée du Quai Branly. Įėjęs į Užsachario Afrikos salę negalėjau atsižiūrėti į skulptūras, alsuojančias pirmapradiškumu, didingumu bei slėpininga gelme.“
Juodajame žemyne jis buvo daug kartų, bet kiekvieną sykį jį atrasdavo vis kitokį. Afriką įsimylėjo, joje atrado save, tikisi, jog ir ji atrado dalelę savęs jame. Kaskart prisimena vieno keliautojo pasakytą mintį: „Jeigu neturi bent kruopelės juodaodžio sielos, Afrika tau bus svetima ir tu joje būsi nesuprastas.“
Pažino, kad papasakotų kitiems
Gediminas Degėsys neseniai buvo išvykęs į ekspediciją „Septynios Afrikos“, aplankė septynias skurdžiausias Afrikos šalis. Jo maršrutas driekėsi per Senegalą, Gambiją, Bisau Gvinėją, Gvinėją, Liberiją, Siera Leonę ir Dramblio Kaulo Krantą.
„Tikėjausi patekti pas kuo daugiau unikalių Afrikos genčių, nes norėjau susipažinti su jų tradicijomis, papročiais, religija, kalba. Nors buvau nemažai skaitęs apie gentis, norėjau viską pamatyti iš arti“, – sakė G. Degėsys.
Lietuvos mokslo istorijoje – tai bene pirmasis bandymas profesionaliu žvilgsniu pažvelgti į tenykštes tautas. Poliglotas viliasi, kad surinkta informacija bus naudinga žmonėms, norintiems geriau susipažinti su Afrikos žemynu.
Zulų moterys su vandens puodynėmis
G. Degėsio nuotraukose užfiksuoti Afrikos žmonės ir jų gyvenimo detalės. Štai zulų genties moterys, nešančios vandenį puodynėse ant galvos. Vandens šaltiniai kartais būna ir už 5 kilometrų nuo namų, o vandens nešimas, nors ir sunkus darbas, yra moterų pareiga.
Kartais jos prie vandens eina su vaikais, parodo jiems kelią prie šaltinio, moko juos, kaip pasisemti vandens iš versmės, esančios kelių metrų gylyje.
Keliaudamos prie vandens moterys dalijasi naujienomis iš savo kaimų, seka pasakas ir padavimus. Anot G. Degėsio, vandens nešėjos yra ir žodinės tradicijos saugotojos, nes Užsachario tautos rašto neturėjo.
Dar viena Afrikos įdomybė – šiaudiniai, kūgį primenantys nameliai. Vienai svazių šeimai priklauso daug namelių – kiekviena žmona turi po tokį. Miegamasis, virtuvė ir net alaus darykla įrengiami atskiruose nameliuose.
G. Degėsio žodžiais, svazių šeimos dažniausiai yra poligaminės. Nors turistai juokauja, kad Afrikos vyrai apdovanoti laime turėti daug geidžiamų moterų, vis dėlto realybė yra kur kas liūdnesnė. Už kiekvieną nuotaką reikia sumokėti karvėmis. Afrikoje labai karšta, kai kur žolė visai neauga, todėl galima įsivaizduoti, kokia našta užgula vyro, norinčio užauginti karvę, pečius. O už jaunąją reikia atiduoti dvidešimt karvių!
G. Degėsys fotografijoje užfiksavo gabiausią masajų kaimo mergaitę, kuri puikuojasi savo raiškiu suaheliškų žodžių skaitymu. Anot autoriaus, nors masajai turi savo kalbą, suahelių kalbos mokėjimas yra didelis pranašumas ieškant darbo ar mėginant patekti į valstybės tarnybą. Suahelių kalba yra labiausiai paplitusi – ja kalbama Tanzanijoje, Somalyje, Kenijoje, Zanzibare, Ruandoje, Ugandoje, Burundyje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Zambijoje, Malavyje ir Mozambike.
Trumpai apie autorių
Gediminas Degėsys gimė 1980 metais Dzūkijos sostinėje Alytuje. Mokėsi Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinėje mokykloje, Telšių vyskupijos licėjuje, Laterano universitete Romoje. 2006 metais Lietuvos edukologijos universitete apgynė filosofijos magistro laipsnį, o 2011 metais Vytauto Didžiojo universitetas už disertaciją „Estetinių principų sklaida Užsachario Afrikos skulptūroje“ G. Degėsiui suteikė filosofijos mokslų daktaro laipsnį.
Stažavosi Paryžiaus (Prancūzija), Londono (Anglija), Durbano (Pietų Afrikos Respublika) ir Dar es Salamo (Tanzanija) universitetuose. Nuo 2010 metų Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dėsto šiuos afrikanistikos studijų kursus: Įvadą į Užsachario Afrikos studijas, Pokolonijinės Afrikos filosofiją, suahelių ir zulų kalbas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PIRMEIVIS: Gediminas Degėsys yra pirmasis diplomuotas afrikanistas Lietuvos mokslo istorijoje. Kartu su bendražygiu jis pabuvojo vietose, kur nebuvo įžengę baltieji, tyrinėjo tų kraštų religijas, mąstymo tradicijas, kalbas ir papročius.
SAUGOTOJOS: Zulų moterys vandens nešėjos yra ir žodinės tradicijos saugotojos, nes Užsachario tautos neturėjo rašto.
NAMELIS: Kiekviena svazių šeimos žmona turi po tokį namelį. Miegamasis, virtuvė ir net alaus darykla įrengiami atskiruose šiaudiniuose nameliuose.
MOKYKLA: Gabiausiai masajų mergaitei, gerai išmokusiai suahelių kalbą, ateityje bus lengviau susirasti darbą ar net patekti į valstybės tarnybą.
BUŠMĖNAS: Seniausi Afrikos gyventojai yra bušmėnai. Jie ypač gerbia gamtą ir sumedžioja tik tiek žvėrių, kiek reikia kaimo bendruomenei prasimaitinti. Afrikoje tikima, kad bušmėnai turi ypatingų galių – moka paukščių ir gyvūnų kalbą ar net gali tapti nematomi.