Abiturientės fotoprojektai nukelia net į Dantės „Pragarą“

Asmeninio albumo nuotr.
Fotoprojektų autorė Gabija Gaidjurgytė sako bandanti žengti į konceptualaus meno pasaulį, o ne atstovauti estetiką, todėl jos darbai nebūtinai spinduliuos visiems suprantamą grožį.
Joniškio kultūros centre atidaryta Gabijos Gaidjurgytės fotoprojektų paroda „Gijimo procesas“ ir „Dante. Inferno“, nukelianti į Dantės Aligjerio poemą „Dieviškoji komedija“ ir atskleidžianti žmogaus stiprybę išsivaduojant iš bet kokio skausmo. Kodėl „Aušros“ gimnazijos abiturientei, kuriai ši autorinė paroda jau antroji, rūpi tokios sudėtingos temos? Todėl, kad, jos teigimu, menas negali būti tik estetiškas, gražus, jis turi nešti idėją, kalbėti žiūrinčiajam ir klausančiajam. Paroda veiks iki rugsėjo pabaigos.

Gabijos Gaidjurgytės fotoprojektas „Gijimo procesas“ apima devynis fotografijų triptikus, kuriuose atskleidžiama žmogaus stiprybė išsivaduojant iš bet kokio skausmo. Visa tai vaizduojama kaip procesas – nuo nuosmukio, svarstymo, ar pasiduoti, ar kovoti – iki galiausiai ateinančio išsilaisvinimo, nes kad ir kaip būtų sunku, skaudu, vidinis apsisprendimas lemia, ar nustosime save žaloti, atsigręšime į artimą žmogų ir viltį. Iš nuotraukų žvelgia ne visada malonius jausmus keliantys personažai – gatvės vaikai, „siuvėja“ pavadinta mergina, adata ir siūlu siūnanti atvirą žaizdą, po vandeniu paniręs ir iškylantis veidas. Kiti gi savitai švelnūs – lyg žiedai ir ūgliai, išaugę iš žmogaus krūtinės, vaiko – angelo palytėjimas arba taiklus pastebėjimas apie tapybos procesą, kai tikrąja drobe tampa dailininko, šiuo atveju – išties šio meno atstovo joniškiečio Egidijaus Godliausko veidas, – juk vaizdinio sumanymas gimsta pirmiausia galvoje, tik po to išklojamas drobėje.

Tuo tarpu, parodos dalyje „Dante. Inferno“ personažai įkūnija Dantės Aligjerio „Dieviškosios komedijos“ pirmojoje dalyje „Pragaras“ išryškėjančias devynias nuodėmes, jas interpretuojant šiuolaikiškai. Išdavystę simbolizuoja bučinys, tarsi nuoroda į biblinę istoriją apie Judą išdaviką, gašlumą – iš visų pusių besitiesiančios ir glostančios rankos, ereziją – išskirtinė išvaizda su ženklais–piešiniais ant veido, apgaulę – šiandienos realybėje atakuojantys plakatai, primenantys politikų pažadus ir bandymą suvilioti.

Kodėl tokios sudėtingos temos, kas į jas pastūmėja? Gabija sako, kad idėjos jai apskritai ateina iš bendrų emocinių patirčių ir atrodo labai natūralus dalykas kalbėti apie jas per fotografiją. Nes kiekvienas, net ir jaunas žmogus, turi savų potyrių, išgyvenimų. Ir išties, nors suaugusieji vyresni žmonės kartais sako, kad dabartinis jaunimas gyvena lengvai, neturi jokių problemų, taip paprasta nėra. Kiekvienai kartai – savi išbandymai.

Fotoprojektų autorei svarbi mintis, ji sako bandanti žengti į konceptualaus meno pasaulį, o ne atstovauti estetiką, todėl jos fotografijos nebūtinai spinduliuos visiems suprantamą grožį.

Fotografuoja Gabija nuo vaikystės. Pirmus žingsnius kadaise ji žengė, sekdama tėčio ir senelio pėdomis.