Naujausios
Manytume, kad LKD Šiaulių skyrius daug kuo skiriasi nuo kitų 20 Draugijos skyrių. Kuo gi jis yra išskirtinis? Pirmiausia žmonėmis, asmenybėmis. Mūsų skyriuje beveik visą laiką buvo ir dabar tebėra daugiausia lietuvių kalbai neabejingų įvairių specialybių, profesijų žmonių, ne tik lituanistų dėstytojų ir mokytojų, kitų kalbų specialistų. Dauguma šių žmonių savo moksline, pedagogine veikla gerai žinomi visoje Lietuvoje, kiti, nors nerašė mokslo darbų, neleido vadovėlių, bet nuoširdžiai ir kantriai mokė ar moko lietuvių kalbos savo mokinius, studentus, kurdami ar redaguodami tekstus rūpinasi lietuvišku žodžiu.
Tačiau ypatingos pagarbos nusipelno ir tie Šiaulių skyriaus nariai, kurių veikla nėra tiesiogiai susijusi su kalbos mokymu, kūrimu, priežiūra, bet jų meilė gimtajai kalbai, nerimas dėl lietuvių kalbos likimo skatino rūpintis ja net ir esant nepalankioms aplinkybėms, ieškoti būdų ir galimybių skleisti žinią apie gimtosios kalbos svarbą tautos savasčiai išlaikyti, būtinybę tvirtinti jos pamatus ir ją saugoti nuo svetimų kalbų įtakos, nuo savų tautiečių rodomos nepagarbos ar tiesiog abejingumo. Tai matematikai Donatas Jurgaitis ir Petras Alekna, specialieji pedagogai Regina Ivoškuvienė ir Algirdas Ališauskas, chemikai Jūratė Sitonytė ir Vaclovas Tričys, psichologas Algimantas Kačiuška, inžinierius Vaclovas Vingras, vadybos specialistas Jonas Jasaitis, pedagogai Aušra Tupikė, Reda Zalogienė, Zenonas Ripinskis ir kiti.
Keletas aktyvių LKD narių pastarąjį dešimtmetį paliko šį pasaulį: tai lituanistas, teisininkas Vaclovas Birbilas, gydytojas neurochirurgas Albertas Griganavičius, buvęs ilgametis Šiaulių skyriaus valdybos narys, dažnas lietuvių kalbos diktantų konkursų dalyvis ir nugalėtojas ar prizininkas, taip pat teisininkas Algimantas Puklevičius, kalbininkai docentai Česys Grenda ir Regina Petkevičienė. Jų šviesus atminimas ilgam išliks mūsų atmintyje.
Šiuo metu Šiaulių skyriaus pusė narių yra buvę Šiaulių universiteto (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) dėstytojai, kita pusė – mūsų absolventai.
Skyrius veikia 35-erius metus nenutrūkstamai, be jokių pertraukų. LKD skyriai nunyko Kaune, Panevėžyje, Vilniuje veikia su pertraukomis. 13 šiauliečių yra LKD nariai nuo 1989 metų.
Mūsų skyriuje yra dvi ilgiausiai veikusios / veikiančios LKD grupės: tai Šiaulių universiteto (pirmininku teko garbė būti šio straipsnio vienam iš autorių nuo grupės įkūrimo 1989 m. iki darbo Šiaulių universitete pabaigos 2020 m. (nė viena aukštoji mokykla tiek ilgai LKD grupės neturėjo ar apskritai neturėjo). Kita LKD grupė – Šiaulių Gegužių progimnazijos (nuo 1994 m. iki šiol, pirmininkai lietuvių kalbos mokytojai Mečislovas Bilevičius, Angelė Vencienė ir Silvija Baranauskienė (nuo 2003 m.), dabar Gegužių progimnazijos direktorė, mūsų auklėtinė).
Į LKD veiklą įsitraukė visi ŠU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros nariai (jų buvo 16) – kitos tokios katedros Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. Pagal mokslinį potencialą (beveik visi dėstytojai mokslo daktarai, 5 iš jų profesoriai) su mūsų katedra galėjo lygintis nebent Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra. Šalia intensyvaus mokslinio ir pedagoginio darbo katedros dėstytojai vieni aktyviai, kiti mažiau reiškėsi ir LKD veikloje.
Šiaulių skyriaus aktyviausia narė profesorė Genovaitė Kačiuškienė net dvi kadencijas iš eilės (2017–2023 m.) buvo LKD valdybos pirmininkė (pirma ir vienintelė ne Vilniaus atstovė, vadovavusi Draugijai, gerokai suaktyvinusi LKD valdybos ir apskritai Draugijos veiklą, nuo 2023 m. išrinkta LKD tarybos pirmininke).
Šiaulių skyrius pirmasis iš LKD skyrių 2008 m. surengė LKD suvažiavimą Šiauliuose, Šiaulių universitete (ankstesnius suvažiavimus rengė tik vilniečiai).
Šiaulių skyrius, glaudžiai bendradarbiaudamas su ŠPI (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) Humanitariniu fakultetu, 1992 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti lietuvių kalbos diktanto konkursus miesto gyventojams. Iš viso surengti 25 lietuvių kalbos diktanto konkursai, skirti Motinos dienai (1992–2016 m., iniciatorė – Genovaitė Kačiuškienė, parvežusi idėją iš darbo Prancūzijoje). Diktantą kasmet rašydavo nuo 60 iki 150 žmonių, iš viso apie 2500 dalyvių.
Taip pat suorganizuota jau 20 diktanto konkursų, skirtų Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti (2004–2023 m.), kuriuose dalyvauja Šiaulių miesto Lieporių mikrorajono mokyklų moksleiviai ir mokytojai (rengėja – LKD Gegužių progimnazijos grupė; apie 2000 dalyvių).
Šiaulių skyrius, pirmiausia profesorės Giedrės Čepaitienės dėka, nemažai prisidėjo prie žymiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimo įamžinimo Šiauliuose. Bendradarbiaujant su Humanitariniu fakultetu surengtos 5 mokslinės konferencijos „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“, fakultete įkurta vardinė Jono Jablonskio auditorija. 2004 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pritarta LKD Šiaulių skyriaus kreipimuisi ir Šiaulių miesto gatvei, kurioje dabar yra svarbiausias miesto kultūros ir sporto statinys – Šiaulių arena, suteiktas Jono Jablonskio vardas.
2010 m. gruodį Chaimo Frenkelio rūmuose surengtas meninis edukacinis vakaras, skirtas Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms, ir paroda „XX amžiaus Šiauliai ir Jonas Jablonskis“. Renginyje dalyvavo ir Jono Jablonskio anūkas profesorius Vytautas Landsbergis. Taip pat šiauliečiai dalyvavo kalbos viktorinoje, skirtoje renginių ciklui „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“.
Apie Joną Jablonskį paskelbta nemažai straipsnių, o profesorė Giedrė Čepaitienė pelnytai tapo Jono Jablonskio premijos laureate.
Tarp 13 labiausiai pasižymėjusių ir nusipelniusių LKD narių yra 3 Šiaulių skyriaus nariai: 2004 m. Kazimierui Župerkai pirmajam iš šiauliečių suteiktas LKD garbės nario vardas; 2008 m. Janina Barauskaitė LKD VIII suvažiavime Šiauliuose išrinkta LKD garbės nare; 2016 m. Algirdas Malakauskas LKD XVI suvažiavime Vilniuje paskelbtas LKD garbės nariu. Tris garbės narius turi ir vilniečiai, o docentas Aldonas Pupkis yra Draugijos garbės pirmininkas.
Mūsų skyrius yra vienintelis, turintis savo gretose Lietuvos Respublikos Seimo narį – dr. Stasį Tumėną, dirbantį Kultūros komitete. Skyriaus nariai yra du Šiaulių miesto garbės piliečiai, habilituoti daktarai, profesoriai Kazimieras Župerka ir Aloyzas Gudavičius.
LKD Šiaulių skyrius, bendradarbiaudamas su ŠPI / ŠU, Šiaulių miesto savivaldybe ir kitomis institucijomis surengė daug įvairaus pobūdžio renginių šiauliečiams. Minėtini renginiai, suorganizuoti glaudžiai bendradarbiaujant su Savivaldybės kalbos tvarkytoja:
2013 m. surengta viktorina „Sielos tėvynė – kalboj“, skirta valstybinės kalbos statuso atgavimo 25-mečiui ir Šiaulių 777-ajam gimtadieniui, 2018 m. lapkritį – virtuali lietuvių kalbos viktorina, skirta valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-mečiui ir Lietuvos valstybės 100-mečiui (112 dalyvių), 2021 m. vasarį – virtuali lietuvių kalbos viktorina „Kalbos namai“ (210 dalyvių).
2022 m. vasario–kovo mėnesiais Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtas 2021 metais Šiauliuose įregistruotų gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Sulaukta 1754 interneto svetainės lankytojų balsų, o 2022 m. lapkritį – virtuali lietuvių kalbos viktorina, skirta valstybinės lietuvių kalbos šimtmečiui (195 dalyviai).
2018 m. lapkritį kartu su Šiaulių miesto savivaldybe miesto visuomenei Šiaulių dailės galerijoje suorganizuotas renginys „Kalba – tautos gyvybės duona“, skirtas valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-mečiui.
2022 m. balandį surengtas renginys, skirtas Šiaulių miesto garbės piliečiui, prof. habil. dr. Kazimierui Župerkai, „Sielos tėvynė kalboj“, o 2023 m. spalį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko konferencija-diskusija „Lietuvių kalba – tautos išlikimo garantas“, skirta lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečiui, sulaukusi didelio miestiečių susidomėjimo (LKD Šiaulių skyrius buvo vienas iš pastarųjų renginių organizatorių).
Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis surengtos mokslinės-praktinės konferencijos:
2012–2022 m. – 11 respublikinių mokslinių-praktinių konferencijų „Gimtoji kalba mokykloje“. Po konferencijų išleisti straipsnių rinkiniai „Gimtoji kalba mokykloje“ (konferencijų ir leidinių iniciatorė dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė), 1990–2010 m. – 5 respublikinės mokslinės konferencijos „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“ (iniciatorė prof. Giedrė Čepaitienė), 2000–2003 m. – 4 respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos „Kalbos kultūra mokykloje (pagrindinė organizatorė LKD grupės pirmininkė Laima Malakauskienė) ir kt.
Išleista leidinio „Kalbos aktualijos“ 10 numerių (1993–2014 m.), taip pat 10 straipsnių rinkinių „Gimtoji kalba mokykloje“ (2013–2022 m.).
Šiaulių skyriaus veikla iki šiol buvo gerai vertinama ne tik LKD valdybos. Be 3 minėtų LKD garbės narių, šiauliečiai buvo pagerbti premijomis, medaliais, Seimo padėkomis ir kitais apdovanojimais. Plačiau apie mūsų skyriaus veiklą galima pasiskaityti skyriaus 35-mečio proga išleistame leidinėlyje „Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius (1989–2024): žmonės ir jų veikla“.
Baigdami norime padėkoti esamiems ir buvusiems Šiaulių skyriaus valdybos nariams, visiems kitiems skyriaus bendraminčiams už aktyvumą, bendrą visuomeninį darbą lietuvių kalbos labui ir buvimą garbingos Lietuvių kalbos draugijos nariais. Norisi tikėti, kad LKD Šiaulių skyrius, paminėjęs 35 metų sukaktį, savo veiklą sėkmingai tęs toliau, kad rasis įdomių idėjų, veiklos būdų, kad netrūks aktyvių, iniciatyvių, kūrybingų žmonių – įvairių profesijų atstovų.
Prof. habil. dr. Kazimieras Župerka viename iš savo interviu „Šiaulių kraštui“ sakė: „Man norėdavosi, kad kalbos veikloje dalyvautų ne tik kalbininkai. Ir dabar tą patį kartoju. <...> kai kurie ne kalbininkai turi tokią kalbos nuovoką, kad pavydėti gali.“
