
Naujausios
Žymiųjų kelmiškių atlaidai
Kelmės krašto muziejuje pristatyta Lietuvos šimtmečiui išleista knyga „Kelmės kraštas. Žymūs žmonės“, kurioje apžvelgiama krašto istorija, šiandieninės seniūnijos, bendruomenės, kolektyvai, pateikiamos 539 iš šio krašto kilusių ir šiandien čia dirbančių, kuriančių žymių žmonių biografijos, pristatyti leidinio rėmėjai.
Knygą sudarė ir išleido VšĮ „Auros projektai“. Į jos sutiktuves suėjo ir iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavo daugybė Kelmės krašto įžymybių. Ne visi tilpo į muziejaus salę. Kai kurie juokavo, jog žmonės suplaukė lyg į atlaidus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Metai žodžių ir gerų darbų kasyklose
Renginys pradėtas nuotaikingu Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokyklos akordeonistų pasirodymu.
Knygą pristatė jos redaktorė Sigita Kregždienė. Ji, „Auros projektų“ direktorė Roma Milašienė, vadybininkė Denisa Simanavičienė ir projekto vadovė Aušra Raimonda Stankevičiūtė knygos turiniu, rėmėjų paieškomis ir leidyba rūpinosi visus metus.
Pirmiausia reikėjo susidaryti visų seniūnijų, įmonių, kultūros įstaigų, bendruomenių, žymių žmonių sąrašus, išsiųsti jiems anketas, suredaguoti informaciją apie juos, ją suderinti, gauti tinkamas nuotraukas. Nelengva buvo ieškoti ir rėmėjų.
Leidinyje „Kelmės kraštas. Žymūs žmonės“ išspausdintos 539 žymių, savo kraštui nusipelniusių, jį garsinančių žmonių biografijos. Tačiau leidėjos vylėsi jų sulaukti dar daugiau.
„Gal ne visus pastebėjo ir pasiūlė. Gal kai kuriuos išgąsdino pavadinimas „Žymūs žmonės“, susikuklino. Tačiau savame krašte žymus yra ir geras mokytojas, ir pensininkas, renkantis kraštotyros medžiagą, ir paslaugus kaimynas, ir ilgametė vaistininkė“, – svarstė S. Kregždienė. Leidėjos stengėsi, kad knygoje pateiktos biografijos neprimintų sauso, oficialaus CV, o būtų autentiškas, gyvas pasakojimas.
VšĮ „Auros projektai“ direktorė Roma Milašienė sakė, jog leisdama knygą ji nepastebėjo regionų tuštėjimo ir šiandien susirinkusi tokia minia rodo, jog puikių, darbščių, savo kraštui nusipelniusių žmonių tikrai netrūksta. Kai kurių jų nepažinojo nė rajono vadovai.
Knygos viršeliui panaudotas kelmiškio dailininko Andriaus Seselsko grafikos darbas „Pienė“, kurio centre šimtametė Kražių šviesuolė Juzefa Ramanauskaitė. Pienė simbolizuoja gyvenimo laikinumą ir trapumą. Vėliau kalbėjęs dailininkas priminė, jog po pusšimčio metų knygas pristatinės jau kiti žmonės ir į salę rinksis kiti.
Pirmoji knyga – Albinui Palaikiui
Knygos sutiktuvėse buvo galima įsigyti knygą, kainuojančią 38 eurus. R. Milašienė pastebėjo, jog pačią pirmąją knygą ir padėką paliko Tytuvėnuose, pačiam vyriausiam rajono verslininkui ir knygos rėmėjui Albinui Palaikiui.
Muziejuje įteiktos padėkos ir kitiems rėmėjams: rajono Savivaldybės atstovams, UAB „Kelmės vanduo“ direktoriui Broniui Paliuliui, „Kerkasių“ žemės ūkio bendrovei, verslininkui P. Račkauskui, ūkininkui Vytautui Barkauskui, Kelmės vietinio ūkio direktoriui Dainiui Popovui, dailininkui Andriui Seselskui.
Rajono meras Vaclovas Andrulis prisipažino iš pradžių skeptiškai žiūrėjo, kai leidėjos atvyko prašyti paramos. P. Račkauskas taip pat prisiminė: „Iš pradžių, kai moterys prašė paramos, pagalvojau: „nu ir priklos“, bet dabar matosi puikus rezultatas, pataikyta į dešimtuką“.
Leidėjų įkyrumą bei atkaklumą prisiminė ir ūkininkas bei rajono Tarybos narys Vytautas Barkauskas. Jam dėl knygos leidybos ir pačiam tekę važiuoti į Kauną. „Bet moterys savo pasiekė. Ačiū, kad nepamiršote kaimo žmogaus“, – sakė V. Barkauskas.
Kiti rėmėjai taip pat pastebėjo, jog paramos prašymas iš pradžių nuteikė kiek priešiškai, nes paramos prašytojų šiandien labai daug. Tačiau rezultatas rodo, jog remti šios knygos leidybą buvo verta.
Muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sunkią, beveik šešių šimtų puslapių knygą įvertino kaip puikų kraštotyros leidinį, savotišką metraštį. „Knygos gimimas – didelis įvykis. Į šią knygą sudėti žmonių gyvenimo įvykiai. Nežinojau, jog iš Kelmės krašto kilę tiek daug žymių žmonių. Jeigu ieškosite ne korupcinių, o emocinių ryšių, atsiverskite šią knygą“, – kvietė Kelmės vietinio ūkio direktorius Dainius Popovas.
Leidėjos sulaukė daug sveikinimų iš Savivaldybės, Seimo, kultūros įstaigų atstovų.
Knygos herojai atsidėkojo žodžiais ir dainomis
Žodis buvo suteiktas ir knygos herojams. Kelmiškė dainininkė Diana Tiškovaitė ir junkiliškės seserys Valerija Adomaitienė ir Ona Stankienė prabilo dainomis apie gimtąjį kraštą.
Iš Šiaulių atvykęs ilgus metus Kelmėje Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju dirbęs Hubertas Smilgys pastebėjo, jog elektronika praskrenda lyg drugelis, o spausdinta knyga lieka amžiams. Joje sudėti šimtai atskirų pasaulių.
Iš Jukniškių kaimo kilusi skulptorė Dalia Matulaitė pasidalijo savo svajone Kelmėje pastatyti paminklą Laisvei, kurią simbolizuotų ąžuolas.
14 knygų autorė Irena Žukauskaitė-Jucevičienė, kilusi iš Lyduvėnų pasakojo parengusi 800 puslapių leidinį apie aviaciją. Ją skirs S. Dariaus ir S. Girėno atminimui išsaugoti.
Mintimis dalijosi iš Telšių atvykęs buvęs rajono meras Jurgis Staševičius, „Bočių“ atstovai, o seniausas jų 97 metų pakražantiškis Antanas Banys, išleidęs keturias savo prisiminimų ir kūrybos knygeles, dėkojo, kad buvo pastebėtas.
Autorės nuotr.
Knygos leidėjos VšĮ direktorė Roma Milašienė (pirmoji iš kairės) ir redaktorė Sigita Kregždienė (pirmoji iš dešinės) tvirtino, jog iš regionų kilę labai daug žymių žmonių ir šiandien daug jų darbuojasi šio krašto labui.
Kelmiškio dailininko Andriaus Seselsko sukurtame knygos viršelyje vaizduojama Kražių šviesuolė, kelių knygų autorė, savo gyvenimo šimtmetį jau perkopusi Juzefa Ramanauskaitė.
Žmonių į knygos sutiktuves suplaukė lyg per atlaidus.
Iš Jukniškės kilusi skulptorė Dalia Matulaitė Kelmei sukūrė Laisvės paminklą ąžuolą. Tik reikia lėšų jį pastatyti.
Vienas iš vyriausių žymių Kelmės krašto žmonių 97 metų pakražantiškis Antanas Banys dėkojo, kad buvo pastebėta kukli jo kūryba.