Žygis po Šiaulės žemę

Žygis po Šiau­lės že­mę

Ar esa­te gir­dė­ję apie Šiau­lės že­mę? Šia­me įvai­rias se­no­vės le­gen­das me­nan­čia­me kraš­te vi­sai ne­se­niai is­to­ri­kai ir ar­cheo­lo­gai ieš­ko­jo net ir Sau­lės mū­šio pėd­sa­kų. Kvie­čia­me pa­si­dai­ry­ti po šį įvai­rio­mis is­to­ri­jo­mis apau­gu­sį kraš­tą.

Šiau­lė­nų mies­te­lis yra va­ka­ri­nia­me Rad­vi­liš­kio ra­jo­no pa­kraš­ty­je. Gre­ta – Šiau­lai­čių ir Pa­šiau­lio kai­mai ir ne­to­li aukš­tai virš jų iš­ki­lęs Šiau­lės kal­nas (Ku­di­nų pi­lia­kal­nis).

Pa­sak le­gen­dų, čia sto­vė­ju­si stip­ri, to­li ži­no­ma pi­lis. Pi­lis tu­rė­jo ir sa­vo mies­tą, ku­rį, pa­sak le­gen­dos, pa­ki­lęs vė­jas už­pus­tė smė­liu. Mies­te bu­vu­si var­pi­nė ir baž­ny­čia, ku­rios da­bar at­si­dū­ru­sios po že­me. Vi­sai ša­lia jo – Var­pi­nės, kiek ato­kiau – Kar­tu­vių kal­nas. Sa­ko­ma, kad net var­pus gau­džian­čius ga­li­ma iš­girs­ti pri­glau­dus au­sį prie kal­no.

Ki­ta le­gen­da by­lo­ja, kad kaž­kur ne­to­li vy­ko mū­šis ir pra­si­vė­ru­si že­mė pra­ri­jo ne­ti­kė­lių ka­riuo­me­nę.

Vi­sa tai ro­do, kad čia se­no­vė­je bu­vo gar­si vie­ta, gal­būt kaž­ko­kios ad­mi­nist­ra­ci­nės že­mės cent­ras. Tam są­ly­gos nuo se­nų lai­kų bu­vo la­bai tin­ka­mos. Apy­lin­kė­se ty­vu­lia­vo du ga­na di­de­li sek­lūs eže­rai, ku­rių vie­tas ga­li­ma at­sek­ti pa­gal ly­gias dur­pin­gas pie­vas. Pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je iki šiol trykš­ta šal­ti­nis. Prieš ke­lias­de­šimt me­tų at­lie­kant žval­go­muo­sius ty­ri­mus bu­vo ap­tik­tos ir se­no­vi­nės gy­ven­vie­tės lie­ka­nos. Prieš­ka­ry­je ir net ta­ry­bi­niais lai­kais prie Šiau­lės kal­no pa­va­sa­riais vyk­da­vo pa­mal­dos, į ku­rias su­va­žiuo­da­vo žmo­nės iš pla­čių apy­lin­kių.

Čia – ypa­tin­gas rel­je­fas, nuo Rad­vi­liš­kio be­si­tę­sian­čios vi­du­rio Lie­tu­vos ly­gu­mos pa­virs­ta kal­vų ma­sy­vu. Yra kai­mas, pa­va­din­tas Kal­nų kai­mu, trys eže­rai. Jau ke­lis de­šimt­me­čius šias vie­tas sau­go Go­mer­tos kraš­to­vaiz­džio draus­ti­nis, o da­bar čia ir Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­ja. Kal­vy­nas tę­sia­si va­ka­rų kryp­ti­mi ke­lis ki­lo­met­rus, pe­rei­da­mas į bu­vu­sios di­džiu­lės pel­kės Ty­tu­vė­nų ty­re­lio guo­lį. Ten pa­gal da­bar­ti­nį su­skirs­ty­mą bai­gia­si Aukš­tai­ti­ja ir pra­si­de­da Že­mai­ti­ja.

Tam, kad šį nuo­sta­bų kraš­tą at­ras­tų ke­liau­to­jai ir iš vir­šaus ga­lė­tų ap­žvelg­ti vie­tos gy­ven­to­jai, ne­se­niai bu­vo pa­sta­ty­tas 21 met­ro aukš­čio ap­žval­gos bokš­tas, taip pat nu­ties­tas ta­kas iki Šiau­lės kal­no.

Lan­ky­to­jų pa­to­gu­mui bu­vo pa­ženk­lin­ti marš­ru­tai, jun­gian­tys gra­žiau­sias vie­tas ir įdo­miau­sius ob­jek­tus. Prie lan­ky­ti­nų ob­jek­tų pa­sta­ty­ti sten­dai, įreng­tos ato­kvė­pio vie­tos.

Ba­lan­džio 8 die­ną Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja žy­gį po Šiau­lės že­mę ir kvie­čia vi­sus drau­ge su par­ko gi­du ap­lan­ky­ti įdo­miau­sias vie­tas.

Ke­lio­nės at­stu­mas – apie 16 ki­lo­met­rų, jos me­tu ap­lan­ky­si­me ak­me­nį su daug duo­bu­čių, se­no­vi­nį ak­me­ni­nį šu­li­nį, Pae­že­rių eže­rą, pel­kes ir daug ki­tų ob­jek­tų, už­kop­si­me į Šiau­lės kal­ną bei ap­žval­gos bokš­tą.

Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos inf.

Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko nuo­tr.

Ne­se­niai pa­sta­ty­tas 21 met­ro aukš­čio Šiau­lės ap­žval­gos bokš­tas.

Įs­pū­din­gai at­ro­do Šiau­lės kal­nas.