Naujausios
VERSMĖS
Žydų genocido dieną prisimintas rašytojas Icchokas Meras
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208-210 tūkstančių žydų, po holokausto liko apie devynis tūkstančius.
Tarp išgyvenusiųjų – iš Kelmės kilęs rašytojas Icchokas Meras. Žydų genocido dieną I. Meras prisimintas Kelmės krašto muziejuje. Icchokas Meras mirė Izraelyje šių metų kovo 13 dieną, spalio 8-ąją jam būtų sukakę 80 metų.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Tikslas – išlikti
Kelmės krašto muziejuje Žydų genocido dieną prisimintas iš Kelmės kilęs rašytojas Icchokas Meras.
Muziejininkas Rimantas Serva sakė, jog apie I. Merą nėra daug biografinių žinių. 1934 metais spalio 8 dieną Icchokas Meras gimė Kelmėje, bankininko Jehudos ir namų šeimininkės Miriam Merų šeimoje. Turėjo seserį Janiną.
1941 metų vasarą pradėta naikinti Kelmės žydų bendruomenė. Vyrai atskirti nuo moterų ir vaikų. Vėliau vyrai, tarp kurių buvo ir Jehuda Meras, sušaudyti Raseiniuose. Moterys su vaikais laikytos netoli Kelmės, daržinėje.
„Matyt dėl nesusikalbėjimo okupacinės valdžios viduje, moterims, vedamoms sušaudyti, buvo leista palikti vaikus. Taip pasielgė ir Miriam Merienė“, – sakė R. Serva.
Icchokas Meras – Algirdas Dainauskas
Našlaičiais likusius Icchoką ir Janiną priglaudė Merų tarnaitė Michalina Legantienė. Dėl persekiojimų, baimės, vaikai buvo atiduoti į kaimą, pas ūkininkus, ganė gyvulius. Vėliau brolis ir sesuo buvo atskirti. Icchokas gyveno tai vienoje, tai kitoje šeimoje, kol galiausiai paprasčiausiai buvo išvarytas į gatvę.
Verkiantį berniuką rado Juozas Dainauskas ir parvedė jį į namus, į gausią šešių vaikų šeimą. Bronė Dainauskienė pasirūpino, kad Icchokas būtų pakrikštytas, užregistruotas nauju vardu ir pavarde, tapo Algirdas Dainauskas.
Frontui praėjus, berniukas pradėjo mokytis mokykloje, paskutinėse klasėse susigrąžino tikrąjį vardą ir pavardę. Buvo labai gabus, ypač literatūrai. Dar būdamas moksleivis, jau dirbo dvejus metus laikraščio redakcijoje. Mokyklą baigė aukso medaliu. Studijoms pasirinko Kauno politechnikos institutą. Baigęs mokslus, dirbo inžinieriumi. 1972 metais emigravo į Izraelį.
„Apie paskutinįjį I. Mero gyvenimo laikotarpį Izraelyje nėra daug žinių. Žinoma tik tiek, kad rašytojas nepamiršo nei Lietuvos, nei Kelmės. Rašė tik lietuviškai“, – sakė muziejininkas.
Pripažinimas
Icchoko Mero kelią į kūrybą ir pripažinimą apžvelgė Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Milda Nekrašė.
I. Meras – vienas žymiausių lietuvių rašytojų, jo kūryba išversta į daugiau kaip 20 kalbų, apdovanota tarptautinėmis premijomis.
Centriniai I. Mero kūrybos motyvai – holokaustas, žydų tautos likimas karo metais, lietuvių ir žydų santykiai. Rašytojo kūriniai – apie išmintį, orumą, amžinąsias vertybes, vidinę laisvę, išsaugotą tragiškiausiomis sąlygomis. I. Meras yra parašęs ir tris scenarijus kino filmams „Kai aš mažas buvau“, „Birželis, vasaros pradžia“, „Maža išpažintis“.
Icchoko Mero pirmieji apsakymai pasirodė 1956 metais. 1960 metai pažymėti apsakymų rinkinio „Geltonas lopas“ debiutu. Kūrinys paremtas rašytojo išgyvenimais. Po trejų metų išleistas novelių rinkinys „Žemė visada gyva“ bei romanas „Lygiosios trunka akimirką“. 1965 metais tuometinė Lietuvos rašytojų sąjunga romaną pristatė respublikinei literatūros ir meno premijai gauti. Tačiau buvo aišku, kad knyga premijos nelaimės, nes smarkiai išsiskyrė iš to meto literatūros. Abi knygos – ir „Geltonas lopas“, ir „Lygiosios trunka akimirką“ – yra įtraukos mokymo programas, rekomenduojamos literatūros sąrašą.
I. Meras parašė romaną „Ant ko laikosi pasaulis“. Į retorinį knygos pavadinimo klausimą autorius atsako: „Ant motinos širdies“.
„Striptizas arba Paryžius-Roma-Paryžius“
Itin produktyvūs rašytojui buvo 1971 metai – pasirodė net trys jo kūriniai. Daug diskusijų ir vertinimų sukėlė romanas „Striptizas arba Paryžius-Roma-Paryžius), dažnai vadinamas pirmuoju siurrealistiniu lietuvišku romanu.
Lietuvoje romanas sunkiai skynėsi kelią, buvo spausdinamas dalimis „Pergalės“ žurnale. „Vagos“ leidykla kūrinį, kaip netinkamą tarybiniam skaitytojui, atmetė. Pripažinimo romanas sulaukė tik išeivijoje. Icchokas Meras romaną laikė geriausiu savo kūriniu.
Kūrė ir išeivijoje
Rašytojas kūrė ir Izraelyje. Ten pasirodė romanas „Sara“, kurio veiksmas pirmąsyk vyksta Izraelyje, ne Lietuvoje. Skirtingai nuo ankstesnių kūrinių, „Saroje“ apie holokaustą tik užsimenama.
1995 metais išleistas novelių rinkinys „Apverstas pasaulis“. Pastarojo pagrindu, pridėjus naujų novelių, 2004 metais pasirodė kitas novelių rinkinys „Stotelė vidukelėje“, pelnęs Žemaitės literatūrinę premiją. 2010 metais I. Mero kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija.
Nelengvas įamžinimas
Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos mokytojas, Tarybos narys Egidijus Ūksas pasakojo apie Icchoko Mero įamžinimą Kelmėje prieš ketvertą metų.
„Buvo ketinimas aikštę priešais gimnaziją Kelmėje pavadinti Icchoko Mero vardu, siekiant ne tik pagerbti kraštietį rašytoją, bet ir grąžinti tikriausiai niekad neatlygintiną skolą už mūsų bendratautiečių padarytą nusikaltimą“, – sakė E. Ūksas.
Įamžinimas nebuvo lengvas, kilo daugybė diskusijų. Girdėjosi klausimų: kam to reikia, ar nėra lietuvių, galbūt ir labiau nusipelniusių? Situaciją išgelbėjo pats I. Meras, prisidėjęs tyliu savo darbu prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo. 1990 – 1994 metais rašytojas buvo paskirtas garbės konsulu Izraelyje, už nuopelnus jam buvo suteikta Lietuvos diplomatijos žvaigždė.
Aikštei Icchoko Mero vardas buvo suteiktas 2010-ųjų pavasarį. Tais pačiais metais rašytojas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.
Išliko apie keturi procentai žydų
Žydų genocido dienos popietę prisimintas ne tik I. Meras. Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė apžvelgė žydų holokaustą Lietuvoje.
1992 metais Auščiausiosios Tarybos atkuriamojo Seimo prezidiumo įsaku rugsėjo 23-oji buvo paskelbta žydų genocido diena.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208-210 tūkstančių žydų. Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių ir jo koloborantų – prasidėjo kartu su karu. Holokausto metu buvo nužudyti apie 96 procentai, apie 190 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, devyni tūkstančiai žydų pabėgėlių iš Lenkijos, šeši tūkstančiai žydų, atvežtų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos.
Tyrinėtojai holokausto laikotarpį skirsto į kelis etapus. Pirmasis – nuo 1941 metų birželio iki tų pačių metų rugpjūčio. Pogromai ir masinės žudynės buvo nukreiptos prieš sveikus, suaugusius žydus. Žudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda, žydai buvo prilyginami bolševikams. Kitas etapas, trukęs iki 1941 metų gruodžio, pasižymėjo ištisų bendruomenių naikinimu. Nuo 1942 metų iki 1943 metų likę žydai (apie 40 tūkstančių) dirbo priverstinius darbus getuose arba darbo lageriuose. Iki 1944 metų getai ir lageriai buvo sunaikinti, daug žydų išžudyta, kiti deportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją.
„Manoma, kad Lietuvoje po karo liko tik apie devynis tūkstančius žydų. Prarasta daugybė gyvybių, žlugo ir savita žydų kultūra“, – sakė D. Žalpienė.
Autorės nuotr.
KELMĖ: Net ir tapęs garsiu rašytoju, gyvendamas išeivijoje, Icchokas Meras nepaliovė tvirtinęs, jog Kelmė yra jo Lietuva ir jo Jeruzalė, nepamiršo kelmietiškos šnektos.
DEBIUTAS: „Pirmasis sniegas“. Taip pavadintas studento Icchoko Mero apsakymas išspausdintas 1956 metų žurnale „Jaunimo gretos“. Apsakymas pateko į pirmąjį rašytojo rinkinį „Geltonas lopas“.
KŪRYBA: Icchoko Mero kūrybinį kelią apžvelgė Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Milda Nekrašė.
RAŠYTOJAS: Iš Kelmės kilęs Icchokas Meras išleido ne vieną apsakymų rinkinį, romanų, yra parašęs tris scenarijus kino filmams. Rašė tik lietuviškai, nors daugelį metų ir gyveno Izraelyje.
ATMINIMAS: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos istorijos mokytojas, Tarybos narys Egidijus Ūksas pasakojo, jog ketinimas rašytojo vardu pavadinti aikštę priešais gimnaziją Kelmėje prieš ketvertą metų nebuvo lengvas.