Naujausios
Žvyras ir smėlis miško keliams
Tytuvėnų miškų urėdija gavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Raseinių rajono Pumpurų telkinyje, kuriame, manoma, yra per du milijonus kubinių metrų smėlio ir žvyro. Žemės turtai urėdijai reikalingi remontuoti senus ir tiesti naujus miško kelius.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Du milijonai kubinių metrų žvyro ir smėlio
Tytuvėnų miškų urėdija eksploatuoja šešis mažuosius naudingųjų iškasenų karjerus Šiluvos, Kražių ir Užvenčio girininkijose. Pasak urėdo Svajūno Vaitekūno, šių karjerų plotas tik apie pusė hektaro. Juose yra apie 10 tūkstančių kubinių metrų smėlio ar žvyro.
Be to, mažuose karjeruose iškasami smėlio ar žvyro kiekiai yra ribojami. Iškasto žemės turto urėdija negali parduoti. Gali panaudoti tik savo reikmėms. Tačiau ir savo reikmėms tokių kiekių neužtenka, nes tenka prižiūrėti 225 kilometrus miško kelių. Be to, tiesiami nauji keliai.
Praėjusių metų spalį gautas Geologijos tarnybos leidimas eksploatuoti Pumpurų karjerą, kurio plotas beveik 10 hektarų. Detaliau išžvalgius šiame karjere esančius smėlio ir žvyro išteklius, manoma, jog iš jo galima iškasti du milijonus 60 tūkstančių kubinių metrų smėlio ir žvyro.
6,83 hektaro plote smėlio būtų galima iškasti 744 tūkstančius kubinių metrų. Žvyro yra 8,97 hektaro plote. Manoma, jog jo čia būtų galima iškasti apie 1 milijoną 316 tūkstančių kubinių metrų.
225 kilometrai miško kelių
Šiuo metu rengiamas karjero išteklių naudojimo planas. Didžioji dalis žemės turto bus panaudojama taisyti senus ir tiesti naujus miško kelius. Dalį bus galima parduoti, nes iš didelio karjero gautą žemės turtą galima parduoti. Mat šiame krašte didelio karjero nėra. Statyboms ir keliams žvyras ir smėlis buvo vežamas iš Lembartiškės ir Adošiškės karjerų.
Praėjusiais metais Miškų urėdija nutiesė du kilometrus miško kelio tarp Lyduvėnų ir Šiluvos. Šie du kilometrai įsiliejo į jau nutiestą kelią ir išėjo ištisinė 5 kilometrų kelio atkarpa tarp Kiaunorių ir Gauštvinio ežero.
Urėdas sako, jog pagerėjo sąlygos į mišką įvažiuoti miškininkams ir privačių miškų savininkams. Nutiesus šiuolaikiškus miško kelius, jais gali važiuoti miškininkų ir ūkininkų sunkiasvorė technika.
Tokių kelių urėdija nutiesia kasmet. Be to, nuolat remontuojami seni, vadinamieji gruntiniai miško keliai, kurie pritaikyti važiuoti tik arkliuku. Ant jų užpylus žvyro ir smėlio, atlaiko sunkiasvorę techniką.
Senuosius kelius urėdijos darbininkai dažniausiai taiso savo jėgomis. Mat turi pakankamai technikos: porą ekskavatorių, automobilių ir traktorių su priekabomis vežti žvyrą, greiderių.
Tačiau naujus kelius tiesti urėdija neturi sertifikato. Todėl samdomi rangovai – Kelmės rajono ir Šiaulių įmonės.
Papildomas mokestis
Nuo šių metų sausio 1 dienos privačių miškų savininkams įvestas naujas 5 procentų kelių mokestis.
Kad surinkti pinigai nepaskęstų bendrame katile, rengiama jų panaudojimo tvarka. Tytuvėnų miškų urėdas, kaip ir kitų urėdijų vadovai, viliasi, kad ir jiems bus daugiau lėšų skiriama kelių statybai. Mat miško kelių tvarkymas pastaruoju metu yra tapęs nemaža problema.
Seniūnijos iš Kelių fondo gautų lėšų miškų keliams prižiūrėti neskiria, nes miškuose nėra gyventojų. Be to, jų gaunamos lėšos – taip pat ribotos. Vien urėdijos neįstengia pasirūpinti keliais taip, kad jie atitiktų ir urėdijos, ir privačių miškų savininkų poreikius.
Miškininkai pripažįsta, kad socialiniai reikalai valstybės įmonei turi būti labai svarbūs. Miškai patiems miškininkams – nepertraukiamos gamybos vieta. Galėdama neribotai naudoti Pumpurų karjero smėlio ir žvyro išteklius, urėdija turės daugiau galimybių remontuoti senuosius bei tiesti naujus vietinės reikšmės kelius, kuriais naudosis valstybiniai miškininkai, privačių miškų savininkai bei apylinkių gyventojai.
Tytuvėnų miškų urėdijos nuotr.
RŪPESTIS: Tytuvėnų miškų urėdas Svajūnas Vaitekūnas sako, jog kelių tiesimas miškuose yra viena iš jų įmonės funkcijų.
PALYGINIMAS: Buvo vandens pilnas griovys. Vietoj jo atsirado kelias.