
Naujausios
Žuvusių karių paieškos dar vis nesibaigia
Archeologai bei jų talkininkai pievoje netoli Smilgių (Šiaulių r.) ieškojo čia palaidotų Antrojo pasaulinio karo pabaigoje žuvusių vokiečių karių. Rado jų dvylika. Viešosios įstaigos Kultūros vertybių globos tarnybos atstovai yra numatę, remiantis liudytojų pasakojimais, žuvusiųjų paieškoti ir kituose Kuršėnų krašto kampeliuose. Tada, kada leis palankesni orai.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Palaidoti prie pat kelio
Netoli Smilgių, prie pat asfaltuoto Kuršėnų–Aukštelkės kelio, darbuojasi būrelis jaunų žmonių. Jau iškasta tranšėja lygiu, plokščiu dugnu. Ant jo išdėliotos kortelės su skaičiais.
Nukasta velėna tvarkingai sudėliota pievoje. Dirbama kastuvais. Pakasus vienoje vietoje kyšo kareiviško bato galas. Matyti, kad čia kadaise palaidoti žmonės. Čia dirbantys archeologai stebėjosi, kad jie užkasti negiliai.
Užkasti ir dešimtmečius tartum užmiršti.
Kitoje vietoje iš po žemės sluoksnio pasimato žmogaus dantis. Dabar jau darbuojamasi mentelėmis. Atsargiai. Sluoksnelis po sluoksnelio.
Kartu su archeologais darbavosi ir Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos istorijos mokytojas Rolandas Tamošaitis bei ieškantiesiems žuvusiųjų panorusios padėti moksleivės. Jas čia pat pamokė vilniškės UAB „Kultūros vertybių paieška“ vadovas Linas Kvizikevičius, drauge su kitais ėmęsis darbo.
Rasti dvylika žuvusiųjų
Nuo dirbančiųjų šalikelėje nesitraukia netoliese esančios sodybos šeimininkas Aleksandras Minkevičius. Jo giminė prie Smilgių jau gyvena daugiau kaip šimtas metų ir neblogai žino šio krašto istoriją.
1944-aisiais, kai sovietinė armija vokiečius vijo atgal į Vakarus, Aleksandras dar buvo mažas. Apie tai, kas tada čia vyko, jam pasakojo tėvas ir pusbrolis.
Minkevičių daržinėje buvo suguldyti sužeisti vokiečių kareiviai. Aleksandro pusbrolio pasakojimu, tai buvo apdegę tankistai. Dvylika nuo žaizdų mirė, juos palaidojo netoli sodybos. Vokiečių kareiviai tada Aleksandro mamos paprašė gėlių žuvusiesiems bičiuliams pagerbti.
A. Minkevičius mena, jog čia daugelį metų buvo dirbamas laukas, dabar – pieva. Buvo nelengva surasti, kur palaidoti vietinių atmintyje ilgus dešimtmečius slėpti karo pabaigos vaizdai. Vilniškė pusseserė prisiminė, kad žuvusiųjų palaidojimo vieta – arčiau kelio. Ši nuoroda buvo teisinga.
Besidarbuojant, kastuvus keičiant mentelėmis, jau rasti vienuolikos kareivių, suguldytų eile pakelėje, griaučiai. Negi kadaise gyvenusieji prie Smilgių bus suklydę dėl skaičiaus? Ne, klaidos nėra – rastas dar vienas.
Rasti ir žuvusiųjų žetonai, pagal kuriuos bus nustatyta, kieno širdis nustojo plakusi šiame Lietuvos kampelyje. Čia pat begulį kareiviškos aprangos likučiai, dujokaukės dėklas, peršautas katiliukas...
Ypač aktyviai paieškos vyko penktadienį. Minkštą pievos velėną nesunku buvo kasti. Naktį į šeštadienį spustelėjo šaltukas, nesitraukė jis ir dieną. Dirbti tapo sudėtingiau, bet iki pradedant snigti, suspėjo baigti skubos reikalaujantį darbą.
Archeologas Andrius Šležas sakė, jog dar pakasinėta ir duobių šonuose, bet nieko daugiau nerasta.
Bus ieškoma ir mieste
Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių vokiečių kareivių šį rudenį imtasi intensyviai ieškoti ir kitose Šiaulių rajono vietose. Kelias tikėtinas jų palaidojimo vietas aplankėme kartu su Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiuoju specialistu Vytautu Kirkučiu.
Ne vienoje vietoje ir netoliese gyvenantys nedažnas žino, kad šalia jų yra palaidota žuvusių vokiečių karių.
Remiantis vietinių žmonių liudijimais, Kuršėnuose, ties Daugėlių ir Pramonės gatvių sankirta, įrenginėjant nuotekų pastotę, buvo aptikta žmonių kaulų. Juos aptikus, buvo iškviesta milicininkų. Jie iš kapo pasiėmė butelį su dokumentais.
Dalyje numanomos kapinių teritorijos yra įrengti elektros kabeliai bei dujotiekis. Tikslus suardytų kapų skaičius nėra žinomas, taip pat nežinoma ir kapų apimtis.
Žinoma, kad mirusiuosius karius laidojo patys vokiečiai pagal to meto jų nustatytą tvarką – lygiomis eilėmis, paliekant 40–50 centimetrų tarpą tarp kapų.
Karo pabaigoje Kuršėnų vaikų globos namuose buvo įrengta laikina vokiečių ligoninė. Vietinių pasakojimais, ties dabartiniu posūkiu iš Pramonės gatvės link Vaikų globos namų, dešinėje kelio pusėje buvo laidojami žuvę kareiviai. Vietovė buvo atvira, be medžių. Anksčiau toje vietoje buvo matyti kapų kauburėliai, kurie dabar medžiais bei žole apaugusioje vietoje yra sunkiai įžiūrimi. Dabar ta vieta apaugusi medžiais bei žole.
Penktadienį archeologai nuvyko ir į netoli Gilvyčių esantį Mingėlių kaimą, kuriame gyventojų jau nebėra. Čia taip pat buvo Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Šįkart pasiruošta būsimiesiems darbams. Numatoma, pašalinus augalinį sluoksnį, atidengti 2 metrų pločio ir 10–20 metrų ilgio vieną ar dvi tranšėjas.
Pradėti, bet nebaigti darbai
2010 metais rudeniop žuvusių vokiečių kareivių buvo ieškoma miške prie Lapkasių. 1944-ųjų rugpjūtį netoliese buvusiame dvare buvo įrengta ligoninė. Joje mirusius laidojo palaukėje, vietoje kurios dabar – miškas. Kapus pažymėjo beržiniais kryželiais. Per laiką šie supuvo.
Šios vietovės gyventojams padėjus, žuvusiųjų amžinojo poilsio vietą pavyko rasti. Turimais duomenimis, Lapkasiuose tvarkingomis eilėmis palaidoti 66 vokiečių kareiviai. Viešosios įstaigos Kultūros vertybių globos tarnybos atstovai beveik pusę jų palaikų iškasė. Tolesniems darbams sutrukdė lietūs – besidarbuojančiųjų technika ėmė klimpti.
Nuo tada miške spėjo priaugti krūmokšnių. Vietą, kurioje buvo kasinėjama, nėra lengva rasti. Paklaidžiojus tankmėje, V. Kirkutis atkreipė dėmesį: čia – judinta žemė, iškasų kauburėliai matyti.
Čia – pradėti, bet nebaigti darbai.
Nuo 2010-ųjų Kultūros vertybių globos tarnyboje įvyko permainų, joje dirba jau kiti žmonės, kurie apie tai, kas buvo padaryta Lapkasiuose, ieškant žuvusiųjų, menkai težino.
Prašoma gyventojų pagalbos
Kultūros vertybių globos tarnybos atstovai taip pat yra numatę Antrajame pasauliniame kare žuvusių kareivių ieškoti Šilėnuose, Ožkėnuose, Ketūnuose bei kitose vietovėse. Kada – šiemet ar kitąmet, Kultūros vertybių globos tarnybos vadovo Lino Kvizikevičiaus teigimu, priklausys nuo orų.
Archeologai prašo gyventojų informuoti apie vietas, kuriose guli primiršti žuvusieji.
L. Kvizikevičius pasakojo, kad jie ieškodami kritusiųjų karo ugnyje ieško įvairiuose rajonuose.
Pernai iškėlė vokiečių karius, palaidotus parke Mažeikiuose. Jų bendražygių surasta Viekšnių senosiose kapinėse. Šiemet Kaune iškasė šimtą belaisvių vokiečių. Patikrino dar kelias vietas, bet jose palaidotų nerado.
Vokietijos visuomeninės organizacijos „Volksbund Deutche Kriegsgraberfursorge e. V.“ prašymu, yra nustatomos tikslios kapų vietos, jie atkasami, atliekami palaikų ekshumavimo darbai. Atliekama preliminari palaikų antropologinė analizė amžiui, ūgiui ir traumoms nustatyti.
Palaikai perlaidojami Kaune esančiose vokiečių karių kapinėse.
Autoriaus nuotr.
Netoli Smilgių ieškoma žuvusių vokiečių karių palaikų.
Aleksandras Minkevičius lūkuriavo: ar pavyks rasti prie jo sodybos palaidotus žuvusiuosius?
Pagal rastuosius žetonus bus nustatoma, kas čia palaidota. Gal dar kas nors laukia žinios, kuriame žemės kampelyje ilsisi jų giminaitis ar kitas artimas žmogus.
Ieškotojai rado dar vieno kareivio palaikus.
Kultūros vertybių paieškos bendrovės direktorius Linas Kvizikevičius darbavosi kastuvu bei kitiems aiškino, kaip tai daryti, kad nebūtų pažeidžiami radiniai.
Darbų eigą aptaria archeologas Andrius Šležas (dešinėje) ir Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos istorijos mokytojas Rolandas Tamošaitis.
Žuvusių vokiečių kareivių palaidojimo vietų ieškantys archeologai pasinaudojo ir internete rastomis „Šiaulių krašto“ publikacijomis, kuriose skelbiami tų dienų liudytojų prisiminimai.
Šiaulių rajono savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Kirkutis – Lapkasių miške, kur buvo laidojami vokiečių kareiviai. Dalis jų palaikų jau surasti.