Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Žmonės išsigando dėl uždarytos parduotuvės
Kelmės pakraštyje esantis vietos žmonių pramintas Čigonynu mikrorajonas liko be parduotuvės. Vienintelė čia buvusi privati parduotuvėlė uždaryta remontui.
Žmonės, išgirdę, jog savininkai išsikelia į Kauną, išsigando, jog liks visai be jokio prekybos taško. Dauguma gyventojų – pensininkai. Iki miesto centre esančių parduotuvių pustrečio kilometro. Pirmyn ir atgal susidaro penki kilometrai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Dėl maisto reikia sukarti penkis kilometrus
Į redakciją kreipėsi Mindaugo gatvės gyventojas Antanas Masaitis. „Gelbėkit Čigonyną,“ – prašė.
Pensininkas apgailestavo, kad prieš Naujuosius metus uždarė vienintelę jų mikrorajone veikusią parduotuvę: „Iš pradžių buvo pakabintas lapelis, kad parduotuvė uždaryta remontui. Paskui jo nebeliko. Girdėjome, kad savininkai ketina išsikelti, patalpas parduoti.
Jeigu jau taip, tai tegu valdžia pasirūpina, kad mūsų mikrorajone pastatytų kokią „Maximą“. Vietos yra. Plyti tušti laukai prieš dabartinę „Linelio“ parduotuvę. Ir vandentiekis praeina.
Ir pirkėjų čia niekuomet netrūktų. Vien Čigonyne 150 sodybų. O kur dar visas Ramybės slėnio mikrorajonas, kur vienas po kito dygsta nauji namai, Paverpenio ir Žvilgių kaimai. Ten irgi nėra parduotuvių. Žmonėms artimiausias taškas čia apsipirkti.“
A.Masaitis pasakojo, jog jų mikrorajone gyvena daug pensininkų. Daugeliui po 80 – 90 metų. Žmonėms buvo patogu šalia turėti parduotuvę. Ir prekių čia netrūkdavo. Dabar pritrūkus druskos ar duonos tenka sukarti penkis kilometrus iki miesto centro, kur vienas šalia kito išsidėstę visi prekybos centrai.
Pensininkai neturi automobilių. Eina pėsti. Jei savaitgaliais atvažiuoja vaikai, jie nuveža iki miesto. Nusiperka daugiau prekių. Bet prireikus kokios smulkmenos, kaimynui tenka skolintis iš kaimyno.
Kovo mėnesį parduotuvė vėl dirbs
Parduotuvės savininkė Irena Jucevičienė neslėpė – turėjusi planų išsikelti į didmiestį, tačiau prašė nuraminti gyventojus. Jos šeima į Kauną išsikelia dar ne dabar, o po kokių trejų metų. Parduotuvė tikrai veiks. Tik dabar porai mėnesių uždaryta remontui. Nuo kovo mėnesio vėl turėtų pradėti dirbti.
„Prieš dvylika metų, Arklio metais, įsikūrėme ir iki šiol nieko nedarėme, – pasakojo parduotuvės savininkė. – Kartais net patys pirkėjai pašiepdavo, kad parduotuvė dvelkia tarybiniais laikais. Būtinai reikėjo remonto. Išdažysime patalpas. Įrengsime savitarnos parduotuvę. Žmonės patys galės apžiūrėti ir pasiimti prekes.
Pastatysime kelis šaldytuvus žuviai, fasuotai mėsai, pieno produktams. Planuojame gerokai išplėsti prekių asortimentą. Bus pilstomos grietinės, sveriamo sviesto ir fermentinio sūrio. Toliau prekiausime skania silke, kurią labai pamėgę pirkėjai.“
Pasak I.Jucevičienės, būtinai reikėjo patobulinti ir parduotuvės šildymo sistemą. Žiemą prekybos salėje būdavo šaltoka.
Kol kas planuojama suremontuoti tik parduotuvės vidų. Rudeniop viliamasi sukaupti lėšų ir pastato išorės remontui.
Paklausta, ar nenuostolingas prekybos verslas, savininkė patikino, jog tikrai ne. Milijonų iš tokios prekybos nesusikrausi. Tačiau normaliai gyventi galima.
Autorės nuotr.
LINELIS: Tarybiniais laikais pastatyta parduotuvė vadinosi „Lineliu“. Pastatą privatizavus, parduotuvė išlaikyta. Tai vienintelė galimybė nusipirkti maisto dideliam miesto pakraščio mikrorajonui ir aplinkinių Paverpenio, Žvilgių bei kitų kaimų žmonėms.
REMONTAS: Sužinoję apie gyventojų nerimą, parduotuvės savininkai vėl užkabino apie remontą informuojantį lapelį, kuris buvo nukritęs matuojant duris.