Naujausios
„Žiemgalos“ muziejus atgimsta iš naujo
Pakruojo krašto Žeimelio „Žiemgalos“ muziejus, įsikūręs kadaise veikusioje karčemoje, atgimsta iš naujo. Renovuojamas pastatas jau nušvito naujomis spalvomis, darbai vyksta viduje ir direktorius Pranas Razgus tikisi, kad netrukus bus galima ekspoziciją įrengti paskutinėje iš trijų dar nesutvarkytoje salėje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Čerpės sueižėjo
Žeimelio „Žiemgalos“ muziejus jau keletą metų atvykėlį iš tolo pasitinka ryškiai raudonu nauju stogu. Per porą mėnesių buvo pakeistos senos suskledėjusios čerpės, dengtos dar sovietiniais metais.
„Įvairūs pastato remontai sovietmečiu truko apie 15 metų. Gal tų čerpių kokybė buvo prasta ar blogai sudėjo, tačiau jos per laiką sueižėjo, ėmė sunktis vanduo, gadinti patalpas, kilo grėsmė eksponatams. Būklė buvo avarinė, būtinai reikėjo imtis priemonių,“ – „Pakruojo kraštui“ sakė „Žiemgalos“ muziejaus direktorius Pranas Razgus.
Pasak direktoriaus, pastate įvairiais laikotarpiais veikė karčema, parduotuvė, gyveno žmonės. Vienu metu vakarinė pastato dalis iki pusės buvo nugriuvusi ir dar sovietiniais metais atstatyta.
Didieji darbai
Praėjusių metų birželį prasidėjo didieji pastato renovacijos darbai, dėl kurių muziejus laikinai nedirbo. Iki spalio mėnesio dalis ekspozicijų dar veikė, vėliau visos patalpos buvo iškraustytos.
Prieš gerą pusmetį muziejaus langus dengė polietileno plėvelės. Dabar įstatyti nauji mediniai, įdėtos durys, apšiltintos sienos, pakeista elektros instaliacija, apšvietimas, grindys.
„Pirmiausia reikėjo iškasti daug žemių. Tokiu būdu paaukštinome lubas. Jos buvo maždaug 2,1 metro aukštyje, dabar maždaug pusmetriu aukščiau. Patogiau galėsime išdėstyti ekspozicijas, geriau atrodys,“ – įsitikinęs P. Razgus.
Iškasus žemes buvo dedami keli sluoksniai: pilama skalda, klojamas polietilenas, betonas, stiklo vata. Trijose muziejaus ekspozicijos salėse paklotos medinės grindys, kabinetuose, koridoriuose – keraminių plytelių danga.
Muziejuje pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, sutvarkytas rūsys, tualetai, iš kurių vienas pritaikytas neįgaliesiems.
Lankytojai skųsdavosi dėl šalčio
„Žiemgalos“ muziejus bus šildomas elektra. Sumontuoti nauji elektriniai radiatoriai.
„Anksčiau, galima sakyti, gyvenome be šildymo. Buvo seni sovietiniai šildikliai,– spiralės su plytomis, – didžiojoje ekspozicijų salėje. Kai lankytojai užsukdavo, įjungdavome. Tie įrengimai labai daug imdavo elektros – po 3 kilovatus per valandą. Todėl nepiktnaudžiaudavome, taupėme. Atėję mokiniai ne kartą pastebėjo, kad labai šalta. Pats pasišildydavau mažu šildikliu 10 kvadratinių metrų kabinete,“ – netolimą praeitį mena direktorius Pranas Razgus.
Naująją šildymo sistemą bus galima reguliuoti: kai reikia, padidinti temperatūrą, o kada lankytojų nėra, laikyti įjungtą minimaliu režimu.
Pagarba Žeimelio garsiems žmonėms
Renovaciją baigti vėluojama. Muziejus duris turėjo atverti jau praėjusį gruodį, tačiau pirmasis renginys ir ekspozicija parengta tik Vasario 16-ajai. Šiuo metu muziejus jau dirba, nors viena salė dar neįrengta. Kitose dviejose jau veikia ekspozicijos, skirtos mokyklai, muziejaus įkūrėjui Juozui Šliavui, latvių bendruomenei. Parengta buities darbų, archeologinių radinių ekspozicija, kurioje pateikti Žeimelio, Diržių ir kitų karšto apylinkių senkapių radiniai: ietigaliai, žalvariniai papuošalai – segės, rankogalinės apyrankės ir kiti žiemgalių puošybos elementai.
Muziejus turi nemenkai žymių krašto žmonių, kuriems bus skirti stendai. Tai – fizikas, chemikas Teodoras Grotusas, grafikas Vytautas Kalinauskas (jis muziejui yra dovanojęs 50 savo darbų), kompozitorius Julius Juzeliūnas, dailininkas Adolis Krištopaitis ir kiti.
Žeimelio muziejus iš vietos vidurinės mokyklos, kur jam pradžią davė pedagogas Juozas Šliavas, į buvusias karčemos arba kitaip vadintos „Liaudies arbatinės“ patalpas įsikėlė 1993 metais. Iki 2005-ųjų jis priklausė Šiaulių „Aušros“ muziejui, vėliau buvo perduotas Pakruojo rajono savivaldybei.
Praėjusiais metais, kai Lietuvoje buvo minimas žydų genocido 70-metis, Žeimelio „Žiemgalos“ muziejų aplankė ir buvusio šio pastato savininko Leizerio Ilaišio sūnus Anatolijus. Svečias papasakojo, kad dabartinio muziejaus kieme anksčiau būta ūkio pastatų, kuriuose laikydavo gyvulius, taip pat ir bromai, kur atvažiavę į karčemą žmonės rišdavo arklius.
Autorės nuotr.
IŠORĖ: „Žiemgalos“ muziejus iš išorės jau traukia miestelio svečių akis. Viduje dar liko neįrengta viena ekspozicijų salė.
PRAEITIS: Žeimelio „Žiemgalos“ muziejaus direktorius Pranas Razgus pasakoja, kad iki renovacijos pastatas buvo tik sąlyginai šildomas, todėl lankytojams tekdavo kojomis patrepsėti ir rankas trinti.
PAMATAI: Renovuojant pastatą buvo atidengti akmeninių pamatų, kurie seniau buvo užtinkuoti, fragmentai.