„Žiemgala“ – prisiminimų keliu

„Žiem­ga­la“ – pri­si­mi­ni­mų ke­liu

Penk­ta­die­nio va­ka­rą Pak­ruo­jo mies­to par­ke skam­bė­jo tris­de­šimt žag­rės dū­žių – re­gio­no folk­lo­ro šven­tė „Žiem­ga­la“ vy­ko tris­de­šim­tą­jį kar­tą. Šie­me­ti­nės pro­gra­mos „Šiomts me­tų be šių me­tų“ te­ma ta­po pri­si­mi­ni­mai apie praė­ju­sius fes­ti­va­lius, dar dai­nuo­jan­čius ar jau Am­ži­ny­bėn išė­ju­sius jų da­ly­vius.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

Folk­lo­ro an­samb­lių na­riai, su­va­žia­vę ne tik iš Pak­ruo­jo ra­jo­no ir Šiau­lių ap­skri­ties, bet ir ki­tų re­gio­nų, Lat­vi­jos, Nep­rik­lau­so­my­bės skve­re su me­ru Sau­liu­mi Ge­giec­ku iš­kil­min­gai pa­kė­lė Pak­ruo­jo vė­lia­vą. Ce­re­mo­ni­ją pa­ly­dė­jo Me­di­ko­nių kai­mo ko­lek­ty­vo „Me­Dai­na“ at­lie­ka­ma su­tar­ti­nė – lin­kė­ji­mas su­tar­ti, bend­rai nu­veik­ti vi­sus dar­bus.

„Žiem­ga­los“ fes­ti­va­lio vė­lia­va ant sa­vi­veik­li­nin­kų ran­kų nu­ke­lia­vo į Pak­ruo­jo par­ko est­ra­dą. Čia su­ple­vė­sa­vo drau­ge su ren­gi­ny­je pa­si­ro­dan­čių ko­lek­ty­vų vė­lia­vo­mis. O po jų ei­le fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai pa­dė­jo vie­ną iš „Žiem­ga­los“ sim­bo­lių – lau­kų ak­me­nį iš mu­zi­kos pe­da­go­go, et­nog­ra­fo, folk­lo­ro an­samb­lių kū­rė­jo Ka­zi­mie­ro Ka­li­ba­to gim­to­jo Vi­lū­nai­čių kai­mo. Šis ak­muo ne­be pir­mo­je šven­tė­je yra kaip at­min­ties, pa­gar­bos ženk­las žy­miam tau­tos kul­tū­ros puo­se­lė­to­jui.

Est­ra­do­je vie­nas po ki­to dai­na­vo, šo­ko ke­lio­li­ka ju­bi­lie­ji­nės „Žiem­ga­los“ da­ly­vių ko­lek­ty­vų, ro­dy­da­mi anks­tes­nių me­tų pro­gra­mų da­lis.

Lie­jo­si pa­sa­ko­ji­mai, ko­kia šven­tė bu­vo ką tik už­gi­mu­si, kaip ji kei­tė­si, bė­gant me­tams.

Pir­mo­ji folk­lo­ro šven­tė Pak­ruo­jy­je 1989-ai­siais su­ta­po su At­gi­mi­mu: tuo me­tu į tau­tos kul­tū­rą at­si­grę­žė mi­nios žmo­nių. Kū­rė­si et­nog­ra­fi­niai, folk­lo­ri­niai ko­lek­ty­vai. Lie­tu­viš­ka dai­na, šo­kis, se­no­vi­niai ra­te­liai ir žai­di­mai ta­po lais­vės iš­raiš­ka. Pir­mo­sios „Žiem­ga­los“ su­trauk­da­vo bū­rius ne tik da­ly­vių, bet ir žiū­ro­vų – pri­ta­rian­čių dai­ni­nin­kams, įsi­jun­gian­čių į šo­kius.

Lai­kui ei­nant, šven­tė ta­po tarp­tau­ti­ne – įsi­jun­gė Lat­vi­jos sa­vi­veik­li­nin­kai. Pra­dė­tos reng­ti te­mi­nės pro­gra­mos: Jo­ni­nių, Sek­mi­nių, ki­tos. Kei­tė­si „Žiem­ga­los“ vie­ta – pa­grin­di­nis ren­gi­nys ke­lia­vo iš Pak­ruo­jo dva­ro į mies­tą ir at­gal. Da­lis kon­cer­tų dar vyk­da­vo Pak­ruo­jo ra­jo­no se­niū­ni­jų cent­ruo­se, kai­mų bend­ruo­me­nė­se.

Kei­čian­tis gy­ve­ni­mui, ėmė ma­žė­ti žiū­ro­vų, li­ko pa­tys iš­ti­ki­miau­si folk­lo­ro ger­bė­jai.

O sa­vi­veik­li­nin­kams „Žiem­ga­la“ te­bė­ra vie­nas iš lau­kia­mų ren­gi­nių. Neį­si­vaiz­duo­ja­mų be „Lin­ka­vos“, „Pa­mū­šio“, „Se­du­los“, ki­tų il­ga­me­čių Pak­ruo­jo ra­jo­no fol­ko­ro ko­lek­ty­vų.

Nuo pat pir­mo­sios šven­tės į Pak­ruo­jį te­be­su­ka Bai­so­ga­los (Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas) „Dai­no­riai“. Nors šiems iš­ti­ki­mie­siems kai­my­nams, kaip pri­mi­nė „Žiem­ga­los“ sen­bu­vė bei vie­na bu­vu­sių šei­mi­nin­kių Zi­ta Ka­pu­čins­kie­nė, ren­gi­nys ke­lia ne tik džiu­gius pri­si­mi­ni­mus: per vie­ną iš šven­čių Am­ži­ny­bėn iš­ke­lia­vo „Dai­no­rių“ na­rė...

Au­to­rės nuo­tr.

Su „Žiem­ga­los“ vė­lia­va – per Pak­ruo­jo cent­rą.

„Me­Dai­nos“ su­tar­ti­nė – su­ta­ri­mo, bend­ro dar­bo lin­kė­ji­mas.

Sa­vi­veik­li­nin­kus ly­di lau­ko ak­muo iš Ka­zi­mie­ro Ka­li­ba­to gim­to­jo kai­mo.

Nuo­la­ti­niai šven­tės da­ly­viai – se­niau­sio Pak­ruo­jo ra­jo­no folk­lo­ro an­samb­lio „Se­du­la“ iš Ro­za­li­mo, skai­čiuo­jan­čio pen­kias­de­šimt pir­mus veik­los me­tus, na­riai.

Pa­mū­šie­tė, dvie­jų an­samb­lių įkū­rė­ja ir vie­na va­do­vių Zi­ta Ka­pu­čins­kie­nė (de­ši­nė­je) šven­tė­se – nuo pa­čios pir­mo­sios „Žiem­ga­los“.