Naujausios
Vilnietis Tauras Budzys specialų ženklelį ant Edvardo Levinsko kapo paminklo Raktuvės kapinėse pritvirtino neplanuotai. Tądien jis Žagarėje lankėsi kitais reikalais, su regioninio parko direkcija aptardamas, kur stovės Barboros Žagarietės skulptūra, tačiau mieste susitiko tolstojininko, žydų gelbėtojo Edvardo Levinsko sūnų Leoną Levinską. Čia pat ir buvo gautas leidimas.
Į kapines palydėtas Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausiosios specialistės Giedrės Rakštienės T. Budzys atliko savo misiją.
Iš viso tokiais ženklais su ant jų pavaizduotomis susikibusiomis rankomis bei užrašu „Pasaulio tautų teisuolis“ trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir hebrajų – jis pažymėjo jau daugiau kaip 110 kapaviečių, kuriose palaidota daugiau kaip 150 prie žmonių gyvybių išgelbėjimo Holokausto metais prisidėjusių asmenų.
„Šiaurinėje Lietuvos dalyje esu palikęs ženklelius ant kapaviečių nuo Pašvitinio (Pakruojo rajonas) iki Pikelių miestelio (Mažeikių rajonas)“, – sakė vilnietis.
Šią gražią iniciatyvą, kuriai pritarė ir sukurtą atminimo ženklą palankiai priėmė Vilniaus tolerancijos centras, žydų Jad Vašem – Holokausto aukų ir didvyrių atminties muziejus, Lietuvos vyskupų konferencija, architektas Tauras Budzys pradėjo pastūmėtas savo paties pastebėjimų, kad tiems savo gyvybe rizikavusiems žmonėms skiriama per mažai dėmesio. Neretai nuskamba mintis, kad dalis lietuvių šaudė žydus, bet juk buvo ir daug lietuvių gelbėtojų, o jų kapų nė nežinome.
„Priešistorė tokia: Vilniuje dažnai praeidavau pro Antakalnio kapines, vaikus nusiesdavau prie Sausio 13-osios aukų memorialo. Žinodamas trumpesnį kelią vis praeidavau pro Petro Baublio kapą. Daugelis nieko apie jį negirdėję, o juk tai buvo nepaprastai šviesus žmogus – vienas geriausių šalies pediatrų, kartu su kitais šalies pediatrais žuvęs lėktuvo katastrofoje, skrendant į konferenciją Maskvoje. 1942–1944 metais, dirbdamas Kauno kūdikių namų direktoriumi, jis gelbėjo nacių persekiojamų šeimų vaikus. 1977 metais po mirties šiam žmogui Izraelyje skirtas Pasaulio Tautų Teisuolio medalis ir Jad Vašem teisuolių alėjoje pasodintas medis jo garbei. Kaip tik kažkuriuo metu į mano rankas papuolė Pasaulio Tautų tiesuolių sąrašas, kuriame radau jo pavardę. Vis pagalvodavau, kapą pamatęs, kodėl jis neišskirtas, nepažymėtas? Jei niekas to nepadaro, kodėl ne aš?“ – prisimena gračios iniciatyvos autorius T. Budzys.
Jis kreipėsi pagalbos į pažįstamus menininkus, kurie padėjo sukurti ženklą, ir pradėjo kapaviečių žymėjimo kelią nuo jau minėto gydytojo Petro Baublio, vienuolės Marijos Rusteikaitės ir kunigo, Felikso Eremino, kuris buvo ir T. Budzio giminaitis, jo prosenelio brolis.
Visų aplankytų kapų koordinates T. Budzys įkelia internete į puslapį www.teisuoliuatminimas.lt.
Žagarėje gyvenęs Edvardas Levinskas, kurio kapavietę pažymėjo vilnietis architektas, su žmona Terese savo namuose 1944 metais slėpė pagyvenusią žydę, Šakynos (Šiaulių rajonas) miestelio vaistininko Trusfuso žmoną Batją (Batya).
Taip pat kurį laiką su jais gyveno ir moters anūkė Ruta Jofaitė (Ruth Yoffe.) Vėliau mergaitę globoti apsiėmė kita šeima.
Po karo Levinskų šeima, kaip vokiečiai, buvo ištremti į Tadžikiją. Seserys – Lilija Vilandaitė ir Teresė Vilandaitė Levinskienė ten ir atgulė svetimoje žemėje. Į Lietuvą grįžo tik tėvas ir sūnus. Edvardas Levinskas palaidotas Raktuvės kapinėse.
