Naujausios
Žemės ūkio veiklos reitinge radviliškiečiai – dešimti
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pirmą kartą per nepriklausomybės metus reitingavo savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Tarp 49-ių reitingo dalyvių Radviliškio rajonas pateko į dešimtuką.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Reitingavo pirmą kartą
Į absoliutų objektyvumą nepretenduojanti LŽŪBA tikina, jog, reitinguodama savivaldybes, vadovavosi duomenimis, kuriuos ūkiai pateikė surašymo metu ir kuriuos Statistikos departamentas paskelbė leidinyje apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus.
Asociacijos duomenimis, skaičiuojant standartinę produkciją (išskyrus paukštynų), tenkančią 1 hektarui naudojamos žemės, intensyviausi yra Pakruojo, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šakių, Pasvalio, Joniškio, Šiaulių rajonų savivaldybių ūkiai. Tai geriausią žemę turinčių rajonų ūkiai.
Mažiausiai produkcijos iš 1 hektaro gavo Zarasų, Ignalinos ūkiai. Skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai gaminančių 1 hektarui yra didesnis nei 3 kartus, o standartinės produkcijos, tenkančios 1 sąlyginiam darbuotojui, skirtumas šokteli net daugiau kaip 6 kartus.
Asociacijos parengtoje lentelėje pateikta 49-ių šalies rajonų žemės ūkio veikla. Iš jų Radviliškio rajono ūkiai yra 10-oje pozicijoje.
Pakruojiečiai – pirmi, radviliškiečiai – dešimti
Pirmąją vietą reitingų lentelėje užima Pakruojo rajonas, antrąją – Joniškio ir trečiąją – Pasvalio rajonas. Iš apskrities rajonų į dešimtuką įeina ir aštuntoje pozicijoje esantis Akmenės rajonas.
Tris paskutines reitingo vietas užima atitinkamai Trakų, Švenčionių ir Ignalinos rajonai.
Radviliškio rajone vienas sąlyginis žemės ūkio darbuotojas pagamina standartinės produkcijos už 47229 litus. Vidutinis ūkio dydis rajone yra 23 hektarai. Vienam hektarui dirbamos žemės pagaminama produkcijos už 2140 litų. Vienam sąlyginiam darbuotojui tenka 2 fiziniai darbuotojai.
Anot asociacijos specialistų, skaičiuoti produkciją tik fiziniams darbuotojams žemės ūkyje yra netikslu, nes skirtingo dydžio ir specializacijos ūkiuose žmonių darbo laiko panaudojimas skirtingas. Todėl tiksliau buvo produkciją skaičiuoti sąlyginiam darbuotojui. Sąlyginis darbuotojas – tai per metus standartinį darbo laiką (2036 valandas) dirbantis žemdirbys.
„Labai aiškiai matyti, kad kuo mažesni ūkiai, tuo viename ūkyje daugiau darbuotojų, tuo jų daugiau tenka vienam sąlyginiam darbuotojui. Kuo žemė geresnė, tuo daugiau standartinės produkcijos tenka sąlyginiam darbuotojui. Išryškėja tai, kad daugelyje ūkių darbas nėra bent normaliai intensyvus“, – teigė LŽŪBA prezidentas, Visuotinio žemės ūkio surašymo komisijos narys Jeronimas Kraujelis.
Autorės nuotr.
ĮVERTINIMAS: Rajono žemės ūkio veikla įvertinta dešimtąja vieta iš 49-ių.