Naujausios
Žemdirbius skriaudžia partneriai, valdžia, ir gamta
Pieno ūkiai, žaliavinio pieno kainas sumažinus iki ribos, kai laikyti gyvulį jau nebeapsimoka, svarsto, ar neišskerdus karvių. Nuotaiką gadina ir menka šių metų žolė. Tenka graibstytis, kur rasti dar bent plotelį šienavimui. Nušienavus pievas, dėl sausros neatauga žolė.
O nuo liepos pirmos dienos padidinus minimalų atlyginimą, ūkininkams dar padidėja ir mokesčiai. Kai kurie jau ketina krautis lagaminus ir traukti į užsienį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ūkininkas turėtų miegoti ėdžiose
Janaučiai. Priemiestinis kaimas. Čia gyvena daug mieste dirbančių žmonių. Tačiau senbūviai įsikibo į žemę. Gyvuliai ir pasėliai – jų pragyvenimo šaltinis.
Nuotaikos – nekokios. „Už algą dirbantis žmogus gauna į rankas tai, kas lieka nuo mokesčių. Gali elgtis su tais pinigais kaip tinkamas. O žemdirbiui pateisinamos tik tos išlaidos, kurioms yra sąskaitos. Atlyginimo jis negali sau pasiskirti. Visi pinigai, nepateisinti sąskaitomis – jau pelnas. Netgi tie, kuriuos sumokėjo „Sodrai“ arba sveikatos draudimui, – piktinasi iš ganyklos grįžtanti ūkininkė. – Išeitų, kad žemdirbiui nereikia nei namų, nei baldų, nei valgio – gali miegoti su karvėmis garde arba ėdžiose.“
Pieno ūkį turinti moteris pasakojo kasdien parduodanti po 300 kilogramų pieno. Už kilogramą gauna tik po 15 centų. Girdėjusi kalbas, kad žaliavinio pieno kaina dar kris. Tuomet jau geriau parduoti karves ir įsirašyti į Darbo biržą.
Pasak jaunautiškės, ūkininkai daug dalykų pasidaro patys. Pavyzdžiui, perka detalę traktoriui ir ją pasikeičia patys. Tačiau jų darbas nevertinamas. Turėtų traktorių vežti į servisą. Ten gautų sąskaitą, tuomet į išlaidas galėtų „nurašyti“ ir darbą.
„Abu su vyru dar turime ir darbą. Iš atlyginimo atskaito sveikatos ir socialinį draudimus. O kaip ūkininkai šituos mokesčius mokame dar kartą. Jeigu turime pelno, metų gale reikia mokėti dar kartą. Ligoninėje turėtume gulėti auksinėje lovoje,“ – stebėjosi ūkininkė.
Kalbama apie emigraciją
Gailiai. Čia taip pat panašios nuotaikos. Užsukame į dirbtuves. kur ūkininkai remontuojasi techniką. „Esame ne žemdirbiai, o vergai,“ – piktinasi vyrai. – Dabar laiminga tik valdžia ir pašalpiniai. Kur teisybė? Žemės čia prastos. O nepalankios ūkininkauti vietovės statusą atidavė Žalpiams. O žemės ten daug geresnės negu Gailiuose. Ir „Sodrai“ – nesvarbu stambus ar smulkus ūkininkas – visi mokame tą patį – 29 eurus.“
Ūkininkai Vilma ir Bronius Ivoškiai laiko 20 melžiamų karvių ir dar apie 20 galvijų. Šieno šiemet, ko gero, pritrūks, teks pirkti. Arba šerti gyvulius šiaudais ir grūdais.
„Šiek tiek guodžia ketvirtadienio popietę ir naktį į penktadienį iškritęs lietus. Bet jeigu sausra vėl kartosis, karvėms teks badauti,“ – mosteli B. Ivoškis į netoliese besiganančią kitų kaimynų bandą. Jų šeimininkė karves jau dabar šeria papildomai.
O už pieno litrą daugelis gailiškių gauna tik 15 – 16 centų. „Kooperatyvai pieną perparduodami išsilaiko. O tas pagrindinis pieno gamintojas paliktas tik mėšlą braidyti ir trigubus mokesčius mokėti. Kai viską suskaičiuoji belieka tik parduoti gyvulius ir „čiuožti“ į užsienį,“ – kitos išeities nemato ūkininkas B. Ivoškis.
Broniaus žmona Vilma, visuomeniniais pagrindais dar dirbanti ir bendruomenės pirmininke, vyrui antrina: „Šį pavasarį deklaravome pajamas. Nors visus metus sąžiningai mokėjome mokesčius, valstybei turėjome primokėti dar šešis tūkstančius litų.“
Devyni darbai, dešimtas badas
Gailiškis Vitalijus Adomaitis nelaiko gyvulių. Turi 42 hektarus žemės. Sėja tik javus. Bet javai, pasak ūkininko, šiemet – viena tragedija. Rudenį dar pasidalins su šernais.
Ūkininkas kaime įkūrė ir parduotuvę. Ji gal neštų pelno, jeigu neturėtų konkurento ir žmonės būtų turtingesni. Dabar parduotuvę žmonės laiko vos ne banku. Nori prekių skolon ir pinigų pasiskolinti. O ką darysi? Reikia kaimynams padėti. Visi po tą patį molį braido. Ir didelės gerovės nemato.
Ponas Vitalijus dar darbuojasi ir miške. Pats medžius pjauna, pats ištraukia iš miško. Bet negali sau leisti prabangos. Išgyvena ir tiek.
„Gailiuose gal tik keliolika žmonių turi darbą, – skaičiuoja bendruomenės pirmininkė Vilma Ivoškienė. – Dauguma ūkininkauja. Moterys – melžėjos, vyrai – artojai. Bet žemdirbio dalia kasmet vis sunkėja.“
„Darbo kaime dar būtų. Bet dirbančių nėra, – atsiliepia prie dirbtuvių privažiavęs dar vienas ūkininkas. – Pasisamdai kokį latriuką, jam tuoj pat duok cigarečių, nupirk alaus ir sumokėk 15 eurų už dieną. Nors nesi garantuotas, kad jis visą dieną išdirbs. Įkals alaus ir kinkuos į priekabą įsikibęs. Arba tuoj pavargs ir eis namo.“
„Va čia, tai sveikas ir stiprus vyras,“ – rodo ūkininkai į atokiau stovintį devyniolikmetį Liną Ščeponavičių.
Linas neseniai baigė Raseinių proftechninę mokyklą. Darbo gautų. Bet tik už minimalų atlyginimą. Už 300 eurų Linas dirbti nenori. Todėl rudenį ruošiasi važiuoti į Vokietiją dirbti pas ūkininką. Jo draugas ten jau dirba. Gauna 10 eurų už valandą darbo.
Sulaiko tik įsipareigojimai bankams
Kražiai. Seniūnijos žemės ūkio specialistė Regina Karpinskienė ieško ūkininko, kuris tiktų ir sutiktų dalyvauti „Metų ūkio“ konkurse.
Specialistė sako, jog ūkininkų nuotaikos – nekokios. Visi pikti, nervingi. Seniūnijoje vien pieno ūkiai. Pievos parudusios. Karvėms teks badauti. Kai kurie ūkininkai jau papildomai šeria gyvulius.
„Kupras išpūtę dirbame. Kol neskaičiuoji, dirbi tikėdamas, kad kažką uždirbi. Bet, kai suskaičiuoji, pamatai, kad iš ūkininkavimo vos ne nuostoliai,“ – godojo sutikti ūkininkai.
Mestų viską ir stotų Darbo biržon arba keliautų į užsienį. Bet stabdo gautos paramos ir įsipareigojimai bankams.
Jauni ūkininkai, nors dar nieko neturi, tik ketina kreiptis dėl paramos, gyvena viltimi, kad viskas bus gerai.
Juk negali valdžia taip ciniškai elgtis ir nuvaryti žmones nuo žemės. Turi spręsti žemdirbių problemas. Ypač tokiu metu, kai ūkininkus taip skriaudžia pieno perdirbėjai ir gamta.
Autorės nuotr.
PAJAMOS: Pieno ūkių šeimininkai sako, jog pajamos už pieną smarkiai sumažėjo. Abejoja ar karvė jau išlaiko pati save.
NUSIVYLIMAS: Gailių kaimo ūkininkas Bronius Ivoškis nusivylė požiūriu į žemdirbius, ypač pieno ūkio šeimininkus.
DARBAS: Gailių kaimo ūkininkai turi darbo ir dirbtuvėse. Ruošia techniką javapjūtei.
EMIGRACIJA: Devyniolikmetis Linas Ščeponavičius, nenorėdamas Lietuvoje dirbti už minimalų atlyginimą, rudenį ketina emigruoti į Vokietiją.
ŠIENAPJŪTĖ: Šiųmetinė šienapjūtė nežada sočios žiemos gyvuliams.
BADAS: Jeigu dar tęsis sausra, karvių laukia badas.