Naujausios
Žemdirbių susirinkime – ir apie konsolidaciją, ir apie melioraciją
Pirmajame šį rudenį rajono žemdirbių susirinkime aptarta daug žemdirbiams aktualių klausimų – nuo žemės konsolidacijos, darbų saugos, iki melioracijos programos, išmokų.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Supažindino su žemės konsolidacijos galimybėmis
Daug dėmesio susirinkime skirta žemės konsolidacijai.
Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius supažindino su žemės konsolidacijos galimybėmis ir nauda.
Žemės konsolidacija – tai žemės sklypų pertvarkymas, pakeičiant vietas, plotą, ribas, suformuojant racionalaus dydžio ir formos žemės ūkio bei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, stambinant žemės valdas ir pagerinant jų glaustumą.
23 žemės konsolidacijos projektus pradėjo rengti 14 savivaldybių, du – ir Kelmės rajone.
Konsolidacijos projektai sudaromi laisvanoriškai, dalyviams nekainuoja, nereikalauja prisiimti papildomų įsipareigojimų.
Melioracijos programa juda lėtai
Apolinaras Jasaitis, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, supažindino su melioracijos programos įgyvendinimu.
Paraiškų dalyvauti šioje programoje terminas pratęstas iki šio mėnesio pabaigos. Lietuvoje kol kas priimtos 154 paraiškos. Pirmauja Panevėžio apskritis, pateikusi daugiau kaip 40 paraiškų (Kupiškio rajone – 18 paraiškų, Biržų – 14). Šiaulių apskrityje pateikta 20 paraiškų už pusę milijono litų.
„Kelmėje nepateikta nė vienos paraiškos. Žemaitijoje procesas juda lėtai. Suvalkijoje – nejuda iš viso. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje kol kas neatsirado susidomėjusiųjų šia programa. Suvalkiečiai taupūs, savo pinigų bet kur nemėto. Programa, reikia pripažinti, nėra tobula“, – konstatavo A. Jasaitis.
Į Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių, pasak A. Jasaičio, ateina daug norinčiųjų vykdyti šią programą, tačiau nėra galinčių tą padaryti. Išgirdę apie paramos sumą – 50 tūkstančių litų – žmonės tikisi, jog tiek ir gaus.
„Anaiptol. Priemonėje griežtai numatyta, ką pagal programą galima daryti: pašalinti, iškirsti krūmus iš griovių, šienauti, sugrėbti ir sudėti ant griovių kraštų kupetas, valyti dugną ir šalinti augmeniją, tvarkyti drenažą. Esame apytiksliai suskaičiavę, ir patirtis jau rodo, kad vienam hektarui (apie kilometras griovio) sutvarkyti kainuoja nuo dviejų iki trijų tūkstančių litų“, – aiškino Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas.
Pasikeitimai susiję su specialiąja bulių išmoka
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Erminijus Simonavičius supažindino su naujovėmis išmokų srityje.
Pasikeitimų – nedaug, jie susiję su specialiąja bulių išmoka. Anksčiau pardavęs bulių, žmogus gaudavo apie 500 litų skerdimo išmoką. Dabar šios išmokos nebeliko. Bus mokama pagal 2010-2011 metų parduotų gyvulių skaičiaus vidurkį. „Vieniems pardavėjams bus gerai, kitiems – ne“, – pripažino E. Simonavičius.
Žemdirbiai teiravosi, ar kitos išmokos bus mokamos, kaip ir iki šiol. Žemės ūkio ir kaimo plėtros skryriaus vedėjo pavaduotojas E. Simonavičius tvirtino, jog kol kas nėra nė vieno ministro įsakymo, kuriuo kokių nors išmokų mokėjimas būtų atšauktas.
Autorės nuotr.
SUSIRINKIMAS: Į pirmąjį šį rudenį žemdirbių susirinkimą atvyko nemažai žmonių.