Naujausios
Žemdirbių kova dar nebaigta
Balandžio pradžioje prasidėjusi Kelmės ir aplinkinių rajonų žemdirbių kova dėl smulkiųjų ir stambesniųjų ūkininkų padėties bloginimo, taikant naująsias Paramos už žemės ūkio naudmenų tiesioginių išmokų taisykles dar nesibaigė.
Biurokratai, ne taip supratę Europos Sąjungos reikalavimus ir Lietuvos vos nepavertę ištisų daugiamečių pievų kraštu, atsitokėjo. Ketina susitikti su žemdirbiais ir išklausyti jų pasiūlymų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas DOCIUS net šešis kartus važiavo į Žemės ūkio ministeriją ir Seimą, kad pasiektų bent minimalių rezultatų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ūkininkai savo nuomonę išdėstė kreipimesi
Balandžio pradžioje į Kelmę buvo suvažiavę Telšių, Tauragės, Plungės, Pagėgių, Šiaulių, Joniškio, Šilalės rajonų ūkininkai. Jie pasirašė Šiaurės ir Vakarų Lietuvos kreipimąsi į seimo Kaimo reikalų komitetą, žemės ūkio ministrę, Lietuvos ūkininkų sąjungą, Žemės ūkio rūmus bei Savivaldybių asociaciją.
Žemdirbiams kėlė nerimo naujos nuostatos, jog penkerius metus iš eilės deklaruojant pievas, jos tampa daugiametėmis pievomis ir jų nebus galima arti.
Rajonuose, kuriuose žemės našumo balas nedidelis arba yra kalvotos teritorijos, dauguma žemdirbių verčiasi gyvulininkyste. Išeitų, jog jų pievos ir ganyklos niekuomet negalėtų būti ariamos. O tai mažintų jų žemės vertę.
Savo kreipimesi ūkininkai prašė sumažinti maksimalią paramą ūkininkams nuo 400 tūkstančių iki 200 tūkstančių eurų, kad jos pakaktų didesniam skaičiui ūkininkų.
Prieštarauta ir nuostatai prioritetinėmis žemės ūkio šakomis laikyti paukštininkystę, daržininkystę, sodininkystę ir šiltnamių ūkius bei mažinti išmokas nepalankių ūkininkauti vietovių ūkininkams.
Europa nereikalauja dauginti pievų
R. Docius redakcijai tvirtino, jog per pastaruosius porą mėnesių šešis kartus lankėsi Žemės ūkio ministerijoje ir Seime.
Ūkininkai buvo priimti ir išklausyti. Tačiau abejoja, ar Europos paramos dydis vienam ūkiui bus sumažintas. Seimo nariai motyvavo tuo, kad tai labai sudėtingas klausimas, atidėjo balsavimą.
„Kai kurie jauni, aukštuosius mokslus baigę mūsų krašto ūkininkai dalyvauja programoje dėl paramos, matysime, ar, surinkę apie 85 balus, jie gaus paramą, ko gero, daugelis liks už borto, nes parama bus išdalyta serbentynams, paukštynams, šiltnamių savininkams“, – abejojo R. Docius.
Labiausiai ūkininkus jaudinęs klausimas dėl daugiamečių pievų taip pat kol kas lieka atviras. Ūkininkai išsiaiškino, jog neteisingai buvo išverstas daugiametės pievos apibrėžimas, ir Europa tikrai neverčia Lietuvos didinti daugiamečių pievų plotus, uždraudžiant penkerius metus deklaruotą pievą arti.
„Kelmės rajone 46 procentus žemės ūkio paskirties žemės sudaro pievos ir ganyklos, – sako R.Docius. – Šilalės rajone ganyklų ir pievų net 78 procentai. Tokiu atveju čia beveik neliktų ariamos žemės. Panaši situacija visame Dzūkijos krašte, Trakuose, Ignalinoje.“
Pasak Ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininko, valdininkai dabar suprato padarę klaidą, esą ministerijoje trūksta praktikų. Kaip ją ištaisyti, ketina tartis su žemdirbiais.
Šį pavasarį gyvulininkystės ūkiai nesuarė pievų tikėdami naujais valdininkų pažadais, kad taisyklės bus pakeistos.
Jeigu bus apgauti, 46 procentai rajono žemių niekuomet negalės virsti ariamomis ir duoti derlių.
Žemdirbių kova nesibaigė. Jie ketina pasipriešinti, kad nepalankios ūkininkauti vietovės staiga nevirstų palankiomis, nes norima derlingomis vadinti ir mažesnio našumo žemes.
Smulkesnieji ūkininkai baiminasi, jog laikant bent penkias karves jau reikės mokėti „Sodrai“, mat, pagal naujas taisykles šį mokestį reikės mokėti, jeigu ūkis siekia bent du EDV (ekonominio dydžio vienetus). Anksčiau turėjo būti 4 EDV.
Autorės nuotr.
KOVA: Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius šiek tiek nusivylė dėl valdininkų požiūrio į žemdirbius, tačiau tvirtina, jog kova dar nesibaigė.
PIEVOS: Kelmės rajone 46 procentai žemės ūkio paskirties žemės deklaruojama kaip pievos. Jeigu jų nebus leidžiama arti, auginsime tik pienes.