Žemdirbiai baiminasi stambiųjų melioracijos tinklų

Žemdirbiai baiminasi stambiųjų melioracijos tinklų

Žemdirbiai baiminasi jiems peršamos naujovės – siūlymo visus sausinamuosius tinklus, kurie per daugelį metų tapo visai nugyventi, perduoti žemės savininkams.

Šiuos ir kitus sausinimo sistemų klausimus kartu su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)atsakingais darbuotojais aptarė į rajono Savivaldybę suvažiavę šalies melioracijos specialistai.

Laima AGANAUSKIENĖ

alaima@skrastas.lt

Situacija rajone

Nemažai susitikimo laiko skyrę techniniams klausimams, Radviliškyje apsilankę per 80 šalies savivaldybių melioracijos specialistų aptarė ir kitas aktualijas, daugiausia susijusias su rengiamu Melioracijos įstatymo pakeitimo projektu.

Diskutuoti, išsakyti savo nuomonę rūpimais klausimais įvairių regionų specialistus ragino ir neseniai į ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjo pareigas paskirtas Vaidas Vitukynas.

Rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, Radviliškio rajone drenažu nusausinta 88 procentai žemės ūkio naudmenų, tačiau per daugelį metų melioracijos statiniai nusidėvėjo, dažnai genda, todėl didėja užmirkusios žemės plotai.

Pasak rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfredo Juozapavičiaus, žemdirbių požiūris į melioraciją keičiasi į gerąją pusę. Rajone sparčiai kuriasi finansinės paramos siekiančios gauti žemdirbių asociacijos. Jų jau yra 18, bene gausiausiai tarp kitų savivaldybių.

Gavus finansavimą (asociacija maksimaliai gali tikėtis gauti kiek daugiau nei 1 milijono litų paramą), blogai veikiančios melioracijos sistemos asociacijų narių žemėse būtų sutvarkytos kartu su valstybei priklausančiais melioracijos statiniais.

Iš projektinių lėšų rajone bus remontuojami ir septyni tiltai bei dvi užtvankos.

Baiminasi peršamos naujovės

Melioracijos specialistai ŽŪM atsakingiems darbuotojams išsakė ir žemdirbių nerimą dėl rengiamos Melioracijos įstatymo nuostatos, jog visi sausinamieji tinklai turi būti perduoti žemės savininkams, o valstybei liktų tik grioviai, tiltai, pralaidos, užtvankos.

Tokiu būdu žemės savininkams priklausytų ne tik smulkieji (iki 120 milimetrų  skersmens), bet ir didelio skersmens sausinamieji tinklai (rinktuvai), kurie yra visiškai susidėvėję.

Pasak A. Juozapavičiaus, daugelis žemdirbių tokiems siūlymams nepritaria, baiminasi galimų pasekmių, bijo likti vieni su užgriuvusiomis problemomis, nes jų yra ir dabar, su smulkiosiomis melioracijos sistemomis. Esą todėl įstatymo rengėjai turėtų atsižvelgti į specialistų argumentus, nerengti įstatymo vienašališkai.

Problemos gyvenvietėse ir keliuose

Aktualus klausimas – gyvenviečių sausinimo sistemos, ant kurių buvo pastatytos gyvenvietės. Daugeliu atveju šių sistemų nėra net apskaitoje, o jos vis dažniau genda, žmonėms kyla vis daugiau problemų.

Ministerija yra numačiusi iš bendros melioracijos sistemos lėšų, kurių skiriama kiekvienai savivaldybei, iki 10 procentų skirti gyvenviečių sausinimo sistemų gedimams taisyti, bet tik valstybei priklausančiuose statiniuose – tik didelio skersmens rinktuvuose.

Anot melioracijos specialistų, šios lėšos yra labai menkos, todėl siūlyta gyvenviečių sausinimui lėšų numatyti atskira biudžeto eilute.

Gyvenviečių sausinimo sistemas galima tvarkyti ir pasinaudojant VVG fondais, tačiau rajone ši galimybė nebuvo išnaudota – šie fondai buvo panaudoti kitoms reikmėms. Klausimas gal ir retorinis: ar pasirinktos reikmės buvo reikalingesnės?

Puikiai VVG galimybėmis pasinaudojo Panevėžio rajono savivaldybė, kur bene dešimtyje gyvenviečių buvo kapitaliai sutvarkytos melioracijos sistemos.

Kalbėta ir apie 2015-2020 metų paramos laikotarpį. Žemdirbius džiugina atsiradusi naujovė – kaimo kelių, kurių daugelio būklė yra apgailėtina, remontas. Nemažai laiko skirta apskaitos sistemai, jos problemoms bei trūkumams.

„Labai svarbu, kad šiuolaikinės informacinės naujovės skverbiasi ir į melioracijos sritį, kad apskaitos duomenys bus elektroninėse laikmenose ir susietos su koordinačių sistema. Tai – didelis patogumas“, – sakė A. Juozapavičius.

Autorės nuotr.

AKTUALIJOS: Savivaldybės salėje per 80 melioracijos specialistų aptarė aktualiausius melioracijos klausimus.

MELIORACIJA: Per kelis dešimtmečius daugelis melioracijos sistemų susidėvėjo. Jų rekonstrukcijai skiriamų lėšų nepakanka.

KVIETIMAS: Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas (kairėje) melioracijos specialistus kvietė aktyviai diskutuoti ir reikšti savo nuomonę.