Naujausios
IŠ LIETUVYBĖS ŠALTINIO
Žemaitis stato pilį
Iš Varnių kilęs klaipėdietis verslininkas Romualdas Miceika supylė 15 metrų aukščio kalną. O ant to kalno stato medinę senovinę žemaičių pilį. Vieną iš svarbiausių savo gyvenimo misijų istorija besidomintis verslininkas ketina atlikti per dešimtmetį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nupirko lauką šalia užakusio ežero
Prieš septynerius metus Romualdas Miceika Rietavo savivaldybės Kaupų kaime nupirko žemės gabalą su durpynu. Klaipėdietis vylėsi čia atvažiuoti pailsėti nuo didmiesčio triukšmo, pasėdėti su draugais prie laužo.
Plyname lauke iš pradžių pasistatė pavėsinę. Kad būtų kur atvažiuoti ir kur pasislėpti nuo lietaus ir vėjo. Paskui iš pavėsinės pradėjo lipdyti trobelę.
Išvalė durpyną. Iškasė tvenkinį. Sutyvuliavo vandens akis.
Pasodino beržyną. Pridygo ir ąžuolų iš paukščių atneštų gilių. Įveisė didelį vaismedžių sodą.
Tačiau tarptautinių pervežimų verslu užsiimančio klaipėdiečio tikslai buvo kur kas didesni. Toje vietoje svajojo pastatyti senovinę medinę pilį ir įkurti senovinio lietuvių tikėjimo – pagonybės – centrą.
Piliai reikėjo piliakalnio
Kad įgyvendintų svajonę pastatyti pilį, Romualdui reikėjo aukšto kalno. Natūralaus piliakalnio jis nei nupirkti nei kitu būdu įsigyti ar išsinuomoti negalėjo. Piliakalniai – valstybės saugomas kultūros paveldas. Todėl ir apsižiūrėjo lauką Kaupų kaime. Ši vieta tiko, nes į sklypą įėjo maždaug penkių metrų aukščio kalva.
Tačiau kalva buvo per žema piliai. Ją reikėjo paaukštinti. Teko atvežti ir supilti apie 20 tūkstančių kubinių metrų žemių, kad kalva paaukštėtų dar dešimčia metrų. Paskui bent porą metų palaukti, kad žemė nusėstų ir taptų stabiliu pagrindu senoviniam statiniui.
27 metrai gynybinės sienos
Kad supiltą piliakalnį papuoštų autentiška senovinė žemaičių pilis, Romualdui teko konsultuotis ir surinkti daug istorinės medžiagos.
Jam padėjo Žemaičių draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius. Jis ieškojo medžiagos apie senovines pilis Telšių muziejaus ir kituose rašytiniuose šaltiniuose.
Lietuvos istoriją pasišovęs atkurti verslininkas konsultavosi su archeologais, knygos „Medinės LIetuvos pilys“ autoriumi Gintautu Zabiela.
Įvertinęs visą surinktą medžiagą klaipėdietis architektas Mindaugas Zabarauskas parengė pilies ir jos gynybinės sienos projektą.
Šiuo metu jau pastatyta 27 metrai gynybinės sienos iš rąstų. Sieną statė medžio meistrai iš Kelmės rajono Lykšilio kaimo. Pasak Romualdo, sudėtinga buvo į statų kalną tempti ilgus rąstus. Nelengva ir darbuotis ant tokio aukšto kalno. Juolab kad gynybinė siena iškilo dar kelių metrų aukščio.
Padėjo nemažai aplinkinių kaimų žmonių, sutikę ir parodę iniciatyvą patalkininkauti.
„Džiaugiuosi žemaičių ir jiems prijaučiančių vienybe, – sako Romualdas. – Vienas nebūčiau tiek padaręs. Todėl esu be galo dėkingas visiems savo konsultantams, talkininkams, padėjėjams ir rėmėjams.“
Kol kas pastatyta tik dalis gynybinės sienos. Kad rąstai taip greitai neužsidegtų, senovėje medinės gynybinės sienos dar būdavo aptinkuojamos moliu. Taip apsaugoti pilį nuo gaisro ketinama ir Kaupuose.
Papilti pamatai bokštams
Praėjusią vasarą Romualdui Miceikai pavyko išpilti pamatus ir porai pilies bokštų. Išpilta apie 60 bėginių metrų pamato. Du bokštai užims apie 300 kvadratinių metrų plotą. Dėl lietaus nespėta papilti pamatų trečiajam bokštui.
Pastačius visą gynybinę sieną ir bokštus, padarius vartus, būtų baigtas pirmasis pilies statybos etapas.
Antras etapas būtų pačios pilies statyba. Pabaigti statybas Romualdas Miceika tikisi per dešimtmetį.
Paklaustas, kiek kainuos pilies statyba, verslininkas sako, jog turįs pirminę sąmatą, renka čekius, tačiau nenorįs įgyvendindamas savo svajonę viską matuoti pinigais. Patikino, jog viskas kainuos gana brangiai.
Verslininkui padeda ir patalkina jo idėjoms prijaučiantys žemaičiai. Vienas tokių – Kražių seniūnijoje gyvenantis Marijus Čekavičius.
Jis šalia beržynėlio pastatė medinį paminklą žemaičiui kariui. Stogastulpyje vaizduojamas vyras su kuoka. Ant paminklo užrašas: „Dabokim Tėvynę“.
Šalia pilies kuriama pagoniška šventykla
Romualdo rūpesčiu, pastatytas ir dar vienas akmeninis paminklas Durbės mūšiui.
Beržynėlį pilies prieigose R.Miceika sodino sąmoningai. Senovėje šalia pilių esančiuose jaunuolynuose būdavo atliekamos apeigos.
Kaupų kaime, kur statoma pilis, beržynėlyje taip pat jau yra šventykla. Čia ratu sustatytos medinės runos, simbolizuojančios įvairius žmogaus gyvenimo tarpsnius nuo gimimo iki mirties.
Čia atlikti apeigų atvažiuoja Varnių ragana vadinama ekstrasensė. Buvo užsukę apžiūrėti ir įvertinti šventyklos ir „Romuvos“ kriviai.
Šią vietą labai pamėgo Romualdo draugai. Vasarą čia dažnai liepsnoja laužas, skamba žemaitiška šneka, aidi senovinės liaudies dainos. Verslininkas tikisi, jog ateityje Kaupų kaimas taps tikru ne tik pagonybės, bet ir lietuvybės centru. Čia užsuks istorikų ir Lietuvos istorija besidominčių bei patriotiškai nusiteikusių lietuvių.
Autorės nuotr.
STATYTOJAS: Iš Varnių kilęs klaipėdietis verslininkas Romualdas Miceika Lietuvos istoriją atgaivina statydamas pilį.
PYLIMAS: Žemaičių pilies gynybinė siena statoma ant 15 metrų aukščio pylimo.
SIENA: Iš stačių rąstų suręstas statinys pro šalį plentu važiuojantiems atrodo keistai. Ne kiekvienas supranta, jog čia pilies gynybinė siena.
KARYS: Žemaičių karys su kuoka pasirengęs daboti tėvynę.
DURBĖ: Paminklinis akmuo mena Durbės mūšį.