Naujausios
Žemaitės literatūrinė premija įteikta jaunam rašytojui
Praėjusį ketvirtadienį Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įteikta jau 45-oji Žemaitės literatūrinė premija. Šiemet ji atiteko 29 metų rašytojui, lietuvių kalbos mokytojui Mindaugui Jonui Urbonui už novelių rinkinį „Dvasių urna“.
Nuo 1966 metų Kelmės rajone teikiama Žemaitės literatūrinė premija skiriama už kūrinius kaimo tema. Tai viena seniausių literatūrinių premijų Lietuvoje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nurungė žinomus rašytojus
Šiemet Žemaitės literatūrinei premijai buvo pasiūlytos keturios knygos. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Rašytojų sąjunga, Bibliotekų sąjunga, pats autorius arba Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka.
Šiųmetė premija atiteko būtent Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos pasiūlytai knygai, jauno iš Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijos Pajamančio kaimo kilusio rašytojo Mindaugo Jono Urbono novelių rinkiniui „Dvasių urna“.
Tai pirmoji jauno rašytojo knyga, jau spėjusi laimėti Lietuvos rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkursą ir pelnyti Augustino Griciaus premiją, kuri skiriama už ryškiausią prozos debiutą.
29 metų prozininko novelių rinkinys nurungė kelių žinomų, literatūrinėje erdvėje jau įsitvirtinusių rašytojų knygas. Šiemet Žemaitės premijos kandidatų sąraše dar buvo U. Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“, A. Šlepiko novelių rinkinys „Lietaus dievas ir kiti“, R. Tamošaičio esė rinkinys „Vien tik zuikiai naktyje“.
„Dvasių urnos“ novelių veikėjai – kaimo ir mažų miestelių gyventojai. Jų paveikslus autorius piešia spalvinga menine kalba, sušildydamas asmenine patirtimi. Tai vaikystėje ir jaunystėje girdėtos giminės istorijos.
Pats autorius teigia, jog „Dvasių urna“ atsirado iš nuotrupų, giminės istorijų. Joje sudėtos realios arba kiek pakeistos ir išgalvotos istorijos, kurios turėtų ypač patikti kaimo gyventojams, nes būtent jie novelėse lengviausiai atpažintų savo dvasios potyrius. Tai kaimiška autentika, kuri sužavėjo ir Kelmės rajono savivaldybės literatūrinių premijų skyrimo komisijos narius.
Iškilmės bibliotekoje
Šiemet Žemaitės premijos įteikimo iškilmės surengtos Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje.
Prieš iškilmes M. J. Urbonas aplankė Ušnėnus, kuriuose gyveno Žemaitė ir įsikūręs P. Višinskio memorialinis muziejus. Padėjo gėlių prie paminklinio akmens rašytojai Žemaitei.
Bibliotekoje vykusioje premijos įteikimo ceremonijoje laureatą pasveikino, jam vardinę juostą užrišo ir 2000 eurų premiją įteikė rajono meras Vaclovas Andrulis.
Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas skaitė ištraukas iš Žemaitės laiškų Povilui Višinskiui ir ištraukas iš premiją pelniusios knygos „Dvasių urna“.
Kanklėmis skambino Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokyklos mokytoja Aušra Vilimaitė-Karyznienė ir jos mokinė Rugilė Baltrušaitytė.
Laureatą sveikino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė ir rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, Rietavo savivaldybės Tverų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rima Mikalauskaitė, Kelmės rajono literatų klubo „Vieversys“ prezidentas Viktoras Gulbinas.
Sveikindamas puikiu debiutu į lietuvių literatūrą atėjusį M. J. Urboną kelmiškis žurnalistas Bronislovas Klimašauskas priminė keletą įdomių faktų iš Žemaitės premijos įteikimo istorijos.
„Prinešiau žemaitiškų žemių“
„Savo tekstuose prinešiau daug žemaitiškų žemių, vardų ir likimų, kurie suformavo mane patį,– rašo M. J. Urbonas. – Atėjau per permainų plyšį gyventi ir kurti naujoje eroje“.
29 metų rašytojas Klaipėdos universitete baigė lietuvių filologijos ir režisūros specialybę. Šiuo metu gyvena Klaipėdoje, dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju "Versmės" progimnazijoje, nors pedagogu, kaip pats sako, niekuomet dirbti nesvajojęs. Labiau traukė žurnalistika, redaktoriaus darbas, domino kinas. Tačiau taip susiklostė gyvenimo aplinkybės, kad teko imtis būtent pedagogo darbo. Darbas sekasi, tačiau alina nuolatinė psichologinė įtampa ir materialusis bei dvasinis mokytojo statuso žeminimas visuomenėje. Skurstančio mokytojo negerbia nei mokiniai, nei jų tėvai.
Laisvą laiką mokytojas skiria knygų skaitymui ir rašymui. Kadangi vaikystę ir dalį jaunystės praleido kaime, jam pažįstama kaimo aplinka. Kaimas patinka savo ramybe, gamtovaizdžiu, pilnu medžių, vandens telkinių bei žemaitiškų kalvų.
Rašytojo neerzina netgi tai, kad kiekvienas kaimo žmogus viską žino apie kiekvieną kaimo gyventoją. Tuo tarpu mieste vieni kitų nepažįsta netgi laiptinės kaimynai.
Tačiau daugelis dalykų žavi ir mieste. Todėl rašytojas save laiko hibridiniu kaimiškos ir miestietiškos kultūros žmogumi.
Mieste M. J. Urbonas įsijungė į rašančių žmonių aplinką. Kurį laiką buvo tik stebėtojas, nors nuo mokyklos laikų rašinėjo tik savo kūrinių niekur nepublikavo. Tik kai apsisprendė dalyvauti Lietuvos rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkurse ir jį laimėjo, įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, nes jo knygą žmonės skaito.
Antrojoje savo knygoje, romane „Šimtmečių melancholija“ M. J. Urbonas jau vaizduoja miesto gyvenimą. Ateityje viliasi parašyti knygą ir apie darbo mokykloje patirtį.
Rolando KANČAUSKO nuotr.
29 metų rašytojas Mindaugas Jonas Urbonas už pirmąją savo knygą „Dvasių urna“ pelnė jau antrą premiją.
45 -ąją literatūrinę premiją jaunam rašytojui Mindaugui Jonui Urbonui įteikia Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis.
Kaimo tematikos knyga „Dvasių urna“ ir urbanizuotoje visuomenėje sulaukė susidomėjimo.