Naujausios
Želia ką tik išvalytas tvenkinys
Neseniai už Europos Sąjungos pinigus išvalytą Kruojos tvenkinį vėl užkariauja vandens žolės. Baigus darbus paaiškėjo, kad dugno valymas žemsiurbe – be naudos.
Žemsiurbės darbą matę pakruojiškiai jau anksčiau skeptiškai vertino valymo kokybę ir abejojo, ar tik neplaunamos ES paramos lėšos?
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Žmonės įžvelgė galimą pinigų plovimą
Pernai ir šių metų pavasarį žemsiurbe valytose tvenkinio vietose ties Jovarais vėl žaliuoja ir žydi vandens žolių kilimas, po kurį sukasi paukščiai. Jo viduryje – švari giliausia tvenkinio vieta, Kruojos senvagė.
Žolynai jau kyla iš vandens ir kituose išvalytuose tvenkinio plotuose. Švariausia Kruoja ties pakrantėmis – ten, kur, nuleidus vandenį, dumblas iš dugno buvo kasamas ekskavatoriumi ir išvežamas.
Šį pavasarį žemsiurbei iš Kruojos dugno vėl pradėjus siurbti dumblą, į redakciją atėję žmonės tvirtino, kad valymas imituojamas, kad žolė vėl netruks suželti.
Vienas žvejys teigė, jog plaukiodamas valtimi matė, kad dumblas išsiurbtas vietomis, o kitur likęs, kaip buvęs.
Pakruojiškiai su redakcija pasidalijo abejonėmis, ar tik šitaip „valant“ neplaunami Europos Sąjungos paramos pinigai? Nes ir ten, kur dirbo ekskavatorius, žmonės teigė matę paliktas vandens žolių šaknis.
Naujos technologijos naudos neatnešė
Tvenkinį valančios AB „Meresta“ direktorius Algirdas Vepštas pavasarį teigė, jog norint tvenkinį visiškai išvalyti nuo žolių, reiktų išleisti vandenį.
„Tačiau buvo pasirinktas kitas variantas – naujos technologijos. Kiek man teko domėtis, išvalo, bet visų žolių – ne. Po metų kitų kai kurios ir atželia“, – tuomet redakcijai sakė A. Vepštas.
Direktorius atmetė pakruojiečių įtarimus apie plaunamas ES lėšas.
Pro žmonių akis nepraslydo, kad A. Vepšto paminėti „metai kiti“ – iš tiesų vos keli mėnesiai. Ir kad atželia ne vienas kitas kuokštas, o vandenyje vėl plūduriuoja žolių kilimai.
A. Vepštas pripažino, kad valymas žemsiurbe žolių neišnaikino.
„Neseniai dalyvavome Aplinkos ministerijoje surengtame seminare apie tvenkinių valymą. Ir klausėme mokslininkų, kodėl taip atsitinka, kad išvalytas tvenkinys labai greitai ima vėl želti“, – sakė direktorius.
„Išklausęs mūsų problemą, profesorius Leonas Katkevičius padarė išvadą, kad žemsiurbė šalino dumblą, bet neišardė vandens augalų šaknų sistemos. Pasirodo, žoles efektyviausia naikinti mechaniniu būdu – nuleidus vandenį škasti dumblą. Netgi rekomenduojama po darbų dugną dar nupurkšti piktžoles naikinančiais chemikalais“, – teigė A. Vepštas.
Iš mokslininko pakruojiečiai išgirdo, jog tvenkinius valyti žemsiurbe verta ten, kur dirvos – lengvos, durpingos ir smėlingos. O molingo Pakruojo dirvožemio dumblas lipnus ir sunkus, akmenuotas, ir šis metodas nepasiteisina.
A. Vepštas pripažįsta, jog ir ekskavatoriumi neįmanoma visai išnaikinti tvenkinyje žolių. Ypač gyvybingos vandens lelijos atželia, likus mažiausioms šaknelėms.
„Mokslininkai rekomendavo vienintelį kelią išvaduoti tvenkinį nuo žolių – šienauti. Pinigų tam turėtų rasti Savivaldybė“, – sakė direktorius.
Savivaldybės savo pinigais prižiūri tik rekreacijai ir poilsiui skirtus tvenkinius. Kruojos tvenkinys išnuomotas rajono žvejų mėgėjų draugijai, taigi naudojamas mėgėjiškai žūklei.
Europos milijonai – tik išvalyti dumblą
Kruojos tvenkinio dugnas valytas ir pakrantės tvarkomos, gavus Europos Sąjungos paramą projektui įgyvendinti.
Bendra jo vertė – daugiau kaip 2 milijonai 997 tūkstančiai litų. Šioje sumoje Europos fondų parama per 2 milijonus 697 tūkstančius litų. Projekto vykdytojas Savivaldybė prisideda 299,7 tūkstančio litų.
Infrastruktūros ir statybos skyriaus vedėjas Gintaras Makauskas informavo, kad už darbus jau sumokėta beveik 2 milijonai 652 tūkstančiai litų. Iš tos sumos – per 265 tūkstančiai litų Savivaldybės pinigų.
Vedėjo teigimu, projekto tikslas – išvalyti tvenkinio dugną nuo dumblo ir juodžemio, likusio dar nuo užtvankos statybos laikų – pasiektas, o žoles išnaikinti nebuvo siekta.
Autorės nuotr.
„KILIMAI": Ką tik išvalytame tvenkinyje vėl sužaliavo vandens žolių „kilimai“.
Redakcijos archyvo nuotr.
SPRENDIMAS: „Merestos“ direktorius Algirdas Vepštas perdavė neguodžiančią mokslininkų informaciją – norint atsikratyti žolių, teks šienauti tvenkinį.