Žeimelis: gyvenimas ant protėvių kaulų

Žeimelis: gyvenimas ant protėvių kaulų

Žei­me­lis: gy­ve­ni­mas ant pro­tė­vių kau­lų

Nuo praė­ju­sių me­tų Žei­me­ly­je (Pak­ruo­jo ra­jo­nas) dir­ba ar­cheo­lo­gų ko­man­da, at­lie­kan­ti ty­ri­mus per žiem­ga­lių sen­ka­pį ei­nan­čio­je Baus­kės gat­vė­je. Pir­mi­niais ver­ti­ni­mais, se­niau­sių ka­pa­vie­čių am­žius ga­li siek­ti pu­sant­ro tūks­tan­čio me­tų. Ma­no­ma, kad ant žiem­ga­lių ka­pi­ny­nų pa­sta­ty­ta ne­ma­ža mies­te­lio da­lis. Kai ku­rios ka­pa­vie­tės dar tar­pu­ka­riu nu­ken­tė­ję nuo ūki­nės veik­los, bu­vo ar­do­mos ir so­viet­me­čiu, o da­bar ken­čia nuo van­da­lų.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

Ra­di­niai už­me­na mįs­lių

Ka­pi­ny­ną Baus­kės gat­vė­je ty­ri­nė­ja Vil­niu­je vei­kian­čios vie­šo­sios įstai­gos „Ar­cheo pa­vel­das“ ko­man­da – trys ar­cheo­lo­gai, į tal­ką pa­si­telk­da­mi Žei­me­lio gy­ven­to­jus. Ka­si­nė­ji­mai vyks­ta to­je va­žiuo­ja­mo­sios da­lies pu­sė­je, ku­rio­je nu­ma­ty­ta pa­klo­ti nau­ją ka­na­li­za­ci­jos tra­są.

Ar­cheo­lo­gas Ro­mas Ja­roc­kis į au­to­mo­bi­lį ri­kia­vo dė­žes su ra­di­niais: su­dū­lė­ju­siais, ap­lau­žy­tais kau­lais, di­des­niais bei smul­kes­niais daik­tais. Jie bus ve­ža­mi į Vil­nių tir­ti, res­tau­ruo­ti.

„Jau at­ka­sė­me dvi­de­šimt ke­tu­rias ka­pa­vie­tes. Pas­ku­ti­nio­jo­je ap­ti­ko­me įdo­mų da­ly­ką – me­ta­li­nę pei­ke­nos, mau­na­mos ant il­go ko­to, da­lį. Kir­vu­kai pei­ke­nos pa­pras­tai nau­do­ja­mi ka­po­ti le­de eke­tes. Ko­dėl toks neįp­ras­tas daik­tas bu­vo įdė­tas į se­no­vės ka­rio ka­pą, kuo jis reikš­min­gas? Gal ka­da nors pa­vyks iš­siaiš­kin­ti. O štai ie­ti­ga­lis – jau su­pran­ta­ma įka­pių da­lis. Se­nie­ji žiem­ga­liai bu­vo ka­rin­ga gen­tis, to­dėl gink­lai ka­puo­se spe­cia­lis­tų ne­ste­bi­na“, – sa­kė R. Ja­roc­kis.

Pir­mi­niais ar­cheo­lo­go ver­ti­ni­mais, Žei­me­lio ka­pi­ny­ne pa­lai­do­ti maž­daug V am­žiaus – ge­le­žies ir tau­tų kraus­ty­mo­si epo­chos žmo­nės, gy­ve­nę to­se apy­lin­kė­se. Am­žius spė­ja­mas pa­gal ras­tus pa­puo­ša­lus ar jų frag­men­tus, kaip an­tai žal­va­ri­nę lan­ki­nę se­gę.

R. Ja­roc­kis ma­no, kad ar­cheo­lo­gi­niai gat­vės ty­ri­nė­ji­mai už­si­tęs ma­žiau­siai iki ru­dens: nors ar­cheo­lo­gai ti­kė­jo­si vis­ką baig­ti iki va­sa­ros, bet ka­pa­vie­čių gau­sa, su­dė­tin­gos są­ly­gos (slen­kan­tis žvy­ras) il­gi­na dar­bus.

Ka­pa­vie­tę išar­dė eks­ka­va­to­rius

Ar­cheo­lo­gai Žei­me­ly­je pra­dė­jo dirb­ti praė­ju­sį ru­de­nį – kuo­met Baus­kės gat­vę re­no­vuo­jan­čios UAB „Šiau­lių plen­tas“ dar­buo­to­jai eks­ka­va­to­riu­mi už­ka­bi­no se­no­vi­nę ka­pa­vie­tę ir į že­mės pa­vir­šių iš­kė­lė žmo­gaus pa­lai­kus.

Apy­tik­riai pus­met­rio gy­lio ka­pa­vie­tė bu­vo ap­tik­ta maž­daug gat­vės vi­du­ry­je, že­miau kal­vos, ant ku­rios sto­vi ka­ta­li­kų Šv. Apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čia.

Pa­si­ro­dė, kad re­no­va­ci­ja pra­dė­ta, neat­li­kus ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­nė­ji­mų, nors Baus­kės gat­vė pri­ski­ria­ma žiem­ga­lių ka­pi­ny­no te­ri­to­ri­jai.

Ka­pi­ny­no ri­bos iki šiol nė­ra nu­sta­ty­tos, ofi­cia­liai tei­gia­ma, kad da­lis jo te­ri­to­ri­jos – už­sta­ty­ta įvai­riais sta­ti­niais.

Gat­vės re­no­va­ci­ja, vyk­do­ma pa­gal tarp­tau­ti­nį Lie­tu­vos-Lat­vi­jos pro­jek­tą, su­stab­dy­ta. Kol kas ka­na­li­za­ci­ją tie­sian­tys dar­buo­to­jai ei­na įkan­din ar­cheo­lo­gų ir de­ri­na­si prie jų dar­bo tem­po, įren­gi­nius klo­da­mi tik jau iš­ty­ri­nė­to­se vie­to­se.

R. Ja­roc­kis „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad kai ku­rios žiem­ga­lių ka­pa­vie­tės nuo ūki­nės veik­los bu­vo nu­ken­tė­ję dar tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je. 1928-ai­siais Baus­kės gat­vė­je bu­vo klo­ja­mas grin­di­nys. De­dant jo ak­me­nis, apar­dy­ta da­lis ka­pų.

Ar­cheo­lo­go ži­nio­mis, prie Žei­me­lio anks­čiau vei­ku­sios žvyr­duo­bės, iš ku­rių ga­ben­ta ža­lia­va sta­ty­boms – taip pat bu­vę se­no­vi­niai ka­pai.

Žei­me­lio se­niū­nė Vi­ta­li­ja Dob­ro­vols­kie­nė gir­dė­jo se­nų­jų gy­ven­to­jų pa­sa­ko­ji­mus, kad so­viet­me­čiu mies­te­lio cent­re sta­tant uni­ver­sa­li­nę par­duo­tu­vę ir ka­sant pa­ma­tus, ras­ta dau­gy­bė kau­lų. Jie bu­vę kaž­kur iš­vež­ti.

Įp­ra­tę gy­ven­ti ant kau­lų?

Se­niū­nės tei­gi­mu, žei­me­lie­čiai iki ne­se­no lai­ko ne­su­reikš­min­da­vo fak­to, kad da­lis mies­te­lio pa­sta­ty­ta ant se­no­vi­nių ka­pų – tik ži­no­jo, kad čia sen­ka­pis.

„Pas­ku­ti­niu lai­ku, pa­ma­tę iš že­mės ke­lia­mus kau­lus, ne vie­nas su­si­mąs­tė – o gal čia pa­lai­do­tas jo pa­ties to­li­mas pro­tė­vis? Po­žiū­ris į sen­ka­pį kiek pa­si­kei­tė. Įdo­mu tai, kad kiek te­ko ma­ty­ti ka­si­nė­tų ka­pų – mi­ru­sie­ji pa­lai­do­ti ko­jo­mis į ry­tus, da­bar­ti­nį Pas­va­lio ra­jo­ną“, – sa­kė V. Dob­ro­vols­kie­nė.

Ar­cheo­lo­gas R. Ja­roc­kis ty­ri­nė­ti į sos­ti­nę ve­ža ne tik pa­čių ar­cheo­lo­gų iš­kas­tus ra­di­nius. Ne­ma­žai daik­tų jam su­ne­šė ir žei­me­lie­čiai.

„Aukš­tyn į kal­vą, link mies­te­lio cent­ro, pa­lai­do­ji­mai – vis ar­čiau že­mės pa­vir­šiaus. Už­tat ar dirb­da­mi dar­žus, ar kas­da­mi duo­bę nau­jam so­di­nu­kui, žmo­nės pa­sa­ko­jo ne kar­tą ra­dę ir kau­lų, ir se­no­vi­nių daik­tų“, – sa­kė R. Ja­roc­kis.

Ne vi­si ap­ti­ku­sie­ji ka­pa­vie­tes su ra­di­niais el­gia­si pa­gar­biai. „Šiau­lių kraš­tui“ te­ko gir­dė­ti pa­sa­ko­ji­mų iš žmo­nių, ku­riems aso­cia­lūs žei­me­lie­čiai pus­vel­čiui siū­lė įsi­gy­ti se­no­vi­nių žiem­ga­liš­kų kir­vių, ki­tų daik­tų.

Per­nai prieš Vė­li­nes van­da­lai iš­ne­šė pa­lai­kus iš ar­cheo­lo­gų ka­si­nė­tos ka­pa­vie­tės. Prieš ke­le­tą me­tų mies­te­lio vai­kai ap­tik­ti žai­džian­tys su neaiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ras­ta kau­ko­le.

Žei­me­liui skir­to­je in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je yra dar 2012-ai­siais da­ry­tas įra­šas, kad mies­te­ly­je sa­vait­ga­lį siau­tė „juo­die­ji ar­cheo­lo­gai“ su me­ta­lo ieš­kik­liais, o po to bu­vo pa­si­sku­bin­ta pa­slėp­ti ne­le­ga­lius ka­si­nė­ji­mus.

Au­to­rės nuo­tr.

Gat­vės re­no­va­ci­ja bu­vo su­stab­dy­ta, eks­ka­va­to­riui išar­džius ka­pa­vie­tę. Ši vie­ta iki šiol lai­ko­ma ap­tver­ta.

Ar­cheo­lo­gui Ro­mui Ja­roc­kiui bu­vo ne­ti­kė­ta prie pa­lai­kų ras­ti pei­ke­ną – moks­li­nin­kams teks aiš­kin­tis, kuo ji reikš­min­ga, kad ta­po įka­pe.

Ie­ti­ga­lis – liu­dy­to­jas, kad se­nie­ji žei­me­lie­čių pro­tė­viai bu­vo ka­rin­ga gen­tis.

Ke­lias­de­šim­ties met­rų at­kar­po­je ar­cheo­lo­gai ra­do dvi­de­šimt ke­tu­rias ka­pa­vie­tes.

Spė­ja­ma, kad mies­te­lio da­lis už baž­ny­čios pa­sta­ty­ta ant sen­ka­pio.