Žagarės paveldas – atpažįstamas ir vis kitoks

Ža­ga­rės pa­vel­das – at­pa­žįs­ta­mas ir vis ki­toks

Ža­ga­rės (Joniškio r.) kul­tū­ros cent­ras pa­kvie­tė į kon­fe­ren­ci­ją, skir­tą mies­to pa­vel­dui. Dvie­juo­se pra­ne­ši­muo­se iš­girs­ti dar nie­kur ne­mi­nė­ti fak­tai apie 1942 me­tais Lat­vi­jos pa­mink­lų val­dy­bos or­ga­ni­zuo­tą eks­pe­di­ci­ją Šiau­rės Lie­tu­vo­je – Ža­ga­rė­je ir Ak­me­nės ra­jo­ne, per ku­rią bu­vo už­fik­suo­ti svar­būs kul­to ob­jek­tai bei žmo­nių gy­ve­ni­mo frag­men­tai, taip pat – pri­min­ta, kuo svar­bus ur­ba­nis­ti­nis Ža­ga­rės pa­vel­das ir kaip šio­je sau­go­mo­je zo­no­je gy­ve­nan­tiems žmo­nėms elg­tis su ver­tin­gais pa­sta­tais.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Žiem­ga­los eks­pe­di­ci­ja

Klai­pė­dos Uni­ver­si­te­to vy­res­ny­sis moks­li­nis bend­ra­dar­bis, ar­cheo­lo­gas dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas sa­kė, kad kon­fe­ren­ci­jai pla­nuo­to pa­reng­ti pra­ne­ši­mo apie pra­ras­tą Ža­ga­rės pa­vel­dą kryp­tį nu­ro­dė praė­ju­siais me­tais Lat­vi­jos na­cio­na­li­nia­me is­to­ri­jos mu­zie­ju­je ras­ti do­ku­men­tai apie Lat­vi­jos pa­mink­lų val­dy­bos 1942 me­tais or­ga­ni­zuo­tą eks­pe­di­ci­ją Šiau­rės Lie­tu­vo­je, neap­len­kiant ir Ža­ga­rės apy­lin­kių.

Nors vy­ko ka­ras, bu­vo su­šau­dy­ta di­de­lė vie­tos po­pu­lia­ci­jos da­lis – žy­dų tau­ty­bės žmo­nės – tvy­ro­jo slo­gi at­mos­fe­ra, Lat­vi­jos pa­mink­lų va­do­vy­bė ma­tė rei­ka­lą su­si­telk­ti į vie­tos tau­tų ty­ri­mus.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vęs Sei­mo na­rys, is­to­ri­kas Arū­nas Gu­mu­liaus­kas vė­liau pa­ste­bė­jo, kad tai itin įdo­mus as­pek­tas, nes eks­pe­di­ci­ją, ku­ri tru­ko 60 die­nų, fi­nan­sa­vo vo­kie­čių val­džia – ap­mo­kė­ta už dar­bą, mai­ti­ni­mą. Is­to­riog­ra­fi­jo­je bal­tų tau­tos vo­kie­čių at­žvil­giu pa­tei­kia­mos tar­si ant­ra­rū­šės, tad ko­kiu tiks­lu rei­kė­jo tir­ti tuos, ku­riuos gal­būt no­rė­ta su­nai­kin­ti? Šis klau­si­mas lie­ka at­vi­ras.

So­dy­ba prie eže­ro

Žiem­ga­los eks­pe­di­ci­jai, ku­ri vy­ko Lat­vi­jo­je Uk­rių, Bu­kai­čių, Sni­ke­rės apy­lin­kė­se, o Lie­tu­vo­je – Ža­ga­rės, Kruo­pių ir Ve­ge­rių vals­čiuo­se, va­do­va­vo ar­cheo­lo­gas, nu­miz­ma­tas, et­nog­ra­fas, me­di­ci­nos is­to­ri­kas, Lat­vi­jos Vals­ty­bi­nio is­to­ri­jos mu­zie­jaus Et­nog­ra­fi­jos sky­riaus ve­dė­jas Adol­fas Kar­nu­pas.

Žiem­ga­los eks­pe­di­ci­jos me­tu re­gist­ruo­ti 1646 vie­ne­tai ap­ra­šų ant 2415 la­pų. Ža­ga­rės vals­čiu­je fik­suo­tas Dil­bi­nų kai­mo kul­tū­ri­nis kraš­to­vaiz­dis, Ezer­gai­lių so­dy­bos, Dil­bi­nų, Gau­di­kių, Vie­šu­čių, Pui­kių, Mar­ty­niš­kių kai­mų tro­be­siai, ūki­niai pa­sta­tai ir lo­vys gal­vi­jams, pa­sta­tų de­ta­lės, ma­lū­nai, šu­li­niai, tvo­ros, bal­dai ir bui­ties apy­vo­kos daik­tai, trans­por­to prie­mo­nės, skry­nios, dar­bo įran­kiai, žmo­nės, Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čia, Rak­tu­vės kop­ly­čia ir jų in­ter­je­ras, Rak­tu­vės, Min­čai­čių, Vie­šu­čių ka­pi­nės ir kry­žiai.

Ža­ga­rė­je eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai itin iš­sa­miai už­fik­sa­vo Ezer­gai­lio so­dy­bą ir Rak­tu­vės ka­pi­nių kop­ly­čią. Se­no­ji Ža­ga­rė ty­ri­nė­ta ne­daug, vi­sai neuž­si­me­na­ma apie Bar­bo­rą Ža­ga­rie­tę.

Ezer­gai­lio so­dy­ba bu­vo prie Žvel­gai­čių tven­ki­nio. Atas­kai­to­je mi­ni­ma, kad ji iš­si­dės­čiu­si 2,5 ki­lo­met­ro į piet­va­ka­rius nuo Ža­ga­rės mies­to van­dens ma­lū­no eže­ro aukš­tu­py­je, tarp Švė­tės upės ir Žagarės–Kruopių vieš­ke­lio.

Van­dens ma­lū­nas sta­ty­tas bau­džia­vos lai­kais. Eže­ro van­dens ly­gį re­gu­liuo­da­vo ant Švė­tės se­no­sios va­gos įreng­ta už­tvan­ka. Ezer­gai­lių so­dy­bos sa­vi­nin­kų prie­vo­lė bu­vo šios už­tvan­kos prie­žiū­ra.

Val­da tuo me­tu apė­mė 16 hek­ta­rų, iki 1910 me­tų – 3 hek­ta­rus. So­dy­ba su­for­muo­ta prieš 60 me­tų. Į sa­vi­nin­ko Ja­nio Strak­šio ran­kas so­dy­ba pa­te­ko prieš tris kar­tas, ją val­dė jo tė­vas ir se­ne­lis.

Išs­kir­ti­nė Rak­tu­vės kop­ly­čia

Eks­pe­di­ci­jos da­ly­vius do­mi­no tau­ti­nė lat­vių ma­žu­ma, ta­čiau ap­ra­šy­tos ir lie­tu­vių so­dy­bos. Iš­li­ko daug duo­me­nų iš Lo­ka­vos kai­mo ir Ve­ge­rių mies­te­lio (Ak­me­nės ra­jo­nas), ku­ris per ka­rą 1944 me­tais vi­siš­kai su­de­gė, taip pat ir me­di­nė baž­ny­čia.

Rak­tu­vės kop­ly­čio­je bu­vo už­fik­suo­tas vi­sas in­ter­je­ras: pa­veiks­lai, švies­tu­vai, ki­tos ar­chi­tek­tū­ri­nės de­ta­lės.

„Rak­tu­vės kop­ly­čia yra ne men­kes­nis liau­dies me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­las Jo­niš­kio ra­jo­ne nei Kur­mai­čių ar Ja­kiš­kių kop­ly­čia. Ir yra pa­kan­ka­mai me­džia­gos, kad bū­tų ga­li­ma ją at­kur­ti, ko­kia bu­vo“, – sa­kė dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas.

Eks­pe­di­ci­jos ata­skai­to­je mi­ni­ma, kad vie­ti­nio ku­ni­go ka­nau­nin­ko Kons­tan­ti­no Jaz­daus­kio duo­me­ni­mis, da­bar­ti­nia­me ka­pų kal­ne bu­vo įreng­ta pa­sku­ti­nė žiem­ga­lių įtvir­ti­ni­mo vie­ta.

Da­bar­ti­nės ka­pi­nės at­si­ra­do prieš 300 me­tų. Me­di­nė baž­ny­čia ant kal­vos pa­sta­ty­ta maž­daug prieš 100 me­tų se­nes­nės, ma­žes­nės, taip pat me­di­nės baž­ny­tė­lės vie­to­je.

60 pa­sta­tų su ver­tin­go­sio­mis sa­vy­bė­mis

Kul­tū­ros pa­vel­do cent­ro spe­cia­lis­tė dok­to­ran­tė Vi­li­ja Ra­ly­tė pa­sa­ko­jo apie Ža­ga­rės ur­ba­nis­ti­nį pa­vel­dą.

Pa­žy­mė­ta, kad anks­ty­viau­sias iš­li­kęs ver­tin­gas mies­to pla­no struk­tū­ros ele­men­tas yra Se­no­sios Ža­ga­rės tur­gaus aikš­tė, to­kia su­si­for­ma­vu­si dar XV am­žiu­je. Iki XVI am­žiaus už­fik­suo­tos se­niau­sios gat­vės – da­bar­ti­nės Vil­niaus, Švė­tės, Rak­tu­vės, Pet­ro Cvir­kos.

Ža­ga­rė­je ver­tin­gų­jų sa­vy­bių tu­rin­čių pa­sta­tų už­fik­suo­ta 60. Tai – iš­ties iš­skir­ti­nis at­ve­jis, nes pa­na­šiuo­se mies­te­liuo­se jų bū­na 10--12.

Pa­sak lek­to­rės, blo­giau­sia, kad daž­nai žmo­nės net ne­ži­no gy­ve­nan­tys ver­tin­gų­jų sa­vy­bių tu­rin­čia­me pa­sta­te ar­ba ur­ba­nis­ti­nė­je sau­go­mo­je zo­no­je. Nes nė­ra tin­ka­mos ko­mu­ni­ka­ci­jos su vie­tos bend­ruo­me­nė­mis, ne­paaiš­ki­na­ma, nein­for­muo­ja­ma. To­dėl žmo­gui be ga­lo sun­ku su­pras­ti, kai paaiš­kė­ja, kad jis ne­ga­li pa­ts pa­si­keis­ti ko­kios lan­gi­nės ar ki­to pa­sta­to ele­men­to, nors tą da­rė tė­vas ir jo se­ne­lis.

Rei­ka­lin­ga kreip­tis į Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą, pa­sta­tą įver­tin­ti, ir ga­li praei­ti net me­tai, kol do­ku­men­tai bus su­tvar­ky­ti.

Ža­ga­rės dva­ro so­dy­bą su­da­ro 22 ob­jek­tai. Vi­sas šis komp­lek­sas – nuo dva­ro rū­mų iki le­dai­nės ar par­ką juo­sian­čios tvo­ros – yra pa­skelb­ti na­cio­na­li­nės reikš­mės. Tai la­bai di­de­lis, uni­ka­lus ob­jek­tas ir itin svar­bu, kad toks iš­lik­tų, sa­kė V. Ra­ly­tė.

Se­niau­sias šia­me komp­lek­se – XVIII am­žiaus pa­bai­go­je sta­ty­tas vė­ji­nis ma­lū­nas. Šiuo me­tu jis yra pri­va­ti­zuo­tas.

Au­to­rės nuo­tr.

Ark­li­nin­ko na­mas – vie­nas iš 22 na­cio­na­li­nės reikš­mės pa­mink­lu pa­skelb­tos dva­ro so­dy­bos komp­lek­so pa­sta­tų.

Kul­tū­ros pa­vel­do cent­ro vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Ra­ly­tė pri­pa­ži­no, kad daž­nai tai­ko­mi per­tek­li­niai rei­ka­la­vi­mai, ap­ri­bo­ji­mai, ku­rie truk­do pa­sta­tus pri­žiū­rė­ti, tad di­de­lė da­lis jų yra pa­smerk­ti pra­žū­ti.

Dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas pa­sa­ko­jo apie Lat­vi­jos pa­mink­lų val­dy­bos 1942 me­tais or­ga­ni­zuo­tą eks­pe­di­ci­ją Šiau­rės Lie­tu­vo­je.

Er­nes­to VA­SI­LIAUS­KO archyvo–renginio nuo­tr.

Ezer­gai­lio so­dy­bos gy­ven­to­jai – Strak­šių šei­ma, pri­žiū­rė­ju­si Švė­tės už­tvan­ką.