Žagarėje nuaidėjo žydų kultūros dienos

Ža­ga­rė­je nuai­dė­jo žy­dų kul­tū­ros die­nos

Tris die­nas nuo ket­vir­ta­die­nio iki šeš­ta­die­nio Ža­ga­rė­je vy­ko žy­dų kul­tū­ros die­nų ren­gi­nių cik­las pa­va­di­ni­mu „Ža­ga­rės il­ge­sio pa­ly­tė­ti“. Į iš­tuš­tė­ju­sį mies­tą trum­pam su­grį­žo bu­vu­sių gy­ven­to­jų žy­dų pa­li­kuo­nys, jų ar­ti­mie­ji ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio ša­lių: JAV, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. Klau­sy­ta­si pa­skai­tų, kon­cer­tų, pa­gerb­tos ge­no­ci­do au­kos.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Pa­kar­to­tas au­kų ke­lias

Ket­vir­ta­die­nį su­si­rin­kę ža­ga­rie­čiai ir žy­dų pa­li­kuo­nys pa­kar­to­jo 1941-ųjų ke­lią iš mies­to cent­ro iki ma­si­nės ka­pa­vie­tės, kur spa­lio 2 die­ną at­gu­lė su­šau­dy­ti 3000 ne tik vie­tos žy­dų, bet ir at­vež­tų iš Šiau­lių, Paš­vi­ti­nio, Lin­ku­vos. Ten pa­gerb­tas žu­vu­sių­jų at­mi­ni­mas, su­kal­bė­ta bend­ra mal­da.

Vie­nas ren­gi­nio or­gan­zia­to­rių kraš­tie­tis Val­das Bal­čiū­nas, pri­min­da­mas skau­džią Ho­lo­kaus­to is­to­ri­ją, klau­sė: „Ar su­ži­no­jo­me vi­sų žu­vu­sių­jų var­dus ir pa­var­des, ir vi­sų žu­di­kų – ne“.

Ža­ga­rę, pa­sak V. Bal­čiū­no, į Lie­tu­vos že­mė­la­pį su­grą­ži­no Vyš­nių fes­ti­va­lis. Nuo šios di­džiau­sios me­tų šven­tės pa­grin­di­nės ren­gi­nio vie­tos iki ge­no­ci­do au­kų ka­pa­vie­tės – vos 250 met­rų.

Ren­gi­nio ati­da­ry­me vi­ce­me­rė Vai­da Alek­na­vi­čie­nė sa­vi­val­dy­bės pa­dė­kos raš­tus įtei­kė fi­lant­ro­pams, žy­dų kul­tū­ros ir ry­šių su Jo­niš­kio ra­jo­nu puo­se­lė­to­jams Joy Hall iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Cliff Marks iš JAV. Taip pat pa­dė­kos raš­tas bus per­duo­tas re­ži­sie­riui iš Aust­ra­li­jos Ro­dui Freed­ma­nui, su­kū­ru­siam fil­mą „Dė­dė Chac­ke­lis“ apie Ža­ga­rė­ję gy­ve­nu­sį, Da­chau kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­los siau­bą pa­ty­ru­sį dė­dę, kal­bi­nin­ką Chac­ke­lį Lem­he­ną.

Kul­tū­ri­nė pro­gra­ma

Žy­dų pa­li­kuo­nims, sve­čiams or­ga­nuo­zo­tos eks­kur­si­jos po Ža­ga­rę ir į Jo­niš­kį, ap­lan­kant si­na­go­gų komp­lek­są.

Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­re klau­sy­ta­si gru­pės „Klez­mer Klan­gen“, Gitos–Entos Broi­di kon­cer­tų, pa­skai­tos apie tra­di­ci­nę žy­dų šei­mą, žy­diš­kų Klai­do Na­vic­ko kar­pi­nių pa­ro­da vei­kė dva­ro rū­muo­se.

Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nė vi­rė ir vai­ši­no ža­ga­rie­čius tra­di­ci­niu jų tau­tos pa­tie­ka­lu ci­miu, ku­ris bu­vo pa­ga­min­tas ant lė­tos ug­nies iš jau­tie­nos, bul­vių, mor­kų, sly­vų, tru­pu­čio cuk­raus bei ki­tų pro­duk­tų.

1 JAV cen­to kū­rė­jas

Šiau­lie­tis kul­tū­ro­lo­gas, kraš­to­ty­ri­nin­kas, fo­tog­ra­fas Jo­nas Nek­ra­šius pri­sta­tė ma­žai at­skleis­tą, bet la­bai ryš­kią as­me­ny­bę – skulp­to­rių, me­da­lininką Vik­to­rą D. Bre­ne­rį, su­kū­ru­sį daug įsi­min­ti­nų dar­bų, o tur­būt la­biau­siai į is­to­ri­ją jo var­dą įra­šė gar­su­sis JAV Pre­zi­den­to Ab­rao­mo Lin­kol­no at­vaiz­das, pa­puo­šęs vie­no cen­to mo­ne­tą. To­kios mo­ne­tos, ku­rių pir­mas ti­ra­žas bu­vo iš­leis­tas su me­ni­nin­ko ini­cia­lais, ta­po nu­miz­ma­ti­ne re­te­ny­be ir la­bai bran­giu eks­po­na­tu.

Pa­sak J. Nek­ra­šiaus, ki­lus ne­pa­si­ten­ki­ni­mui, kad ant mo­ne­tos ma­to­mos me­ni­nin­ko var­do ir pa­var­dės pir­mo­sios rai­dės, ban­kas grei­tai iš­lei­do nau­ją ti­ra­žą, o to­kia 1 cen­to mo­ne­ta, ku­rią žy­mė­jo ini­cia­lai, da­bar ją tu­rin­čiam ga­lė­tų at­neš­ti di­džiu­lius pi­ni­gus.

Gy­ve­ni­mas, ver­tas fil­mo

Vik­to­ras D. Bre­ne­ris (1871–1924) au­go Šiau­liuo­se. Jo tė­vas gra­ve­ris ir ant­spau­dų ga­min­to­jas Geor­gas Bre­ne­ris, iš ku­rio bū­si­ma­sis me­da­lių, mo­ne­tų, pla­ke­čių kū­rė­jas ir sė­mė­si ama­to pa­slap­čių, bu­vo ki­lęs iš Pak­ruo­jo ra­jo­no, o bū­si­mo­jo me­ni­nin­ko ma­ma Sa­ra Mar­go­lis, da­ro­ma prie­lai­da, – iš Ža­ga­rės.

Ta­len­tin­gas jau­nuo­lis vos su­lau­kęs 16 me­tų jau su­ge­bė­jo at­si­da­ry­ti sa­vo dar­bų dirb­tu­vę-par­duo­tu­vę Šiau­liuo­se. Vė­liau jis per­si­kė­lė į Kau­ną, ta­čiau ten su­lau­kė kon­ku­ren­tų smū­gio. Jis bu­vo ap­skųs­tas val­džiai, esą fal­si­fi­kuo­jan­tis pi­ni­gus.

Bėg­da­mas nuo gre­sian­čios trem­ties V. D. Bre­ne­ris emig­ra­vo į JAV. Ir tai bu­vo jo sėk­mės lai­das, nes ten įgi­jo ge­rą iš­si­la­vi­ni­mą, ga­vo ga­li­my­bę sta­žuo­tis Pran­cū­zi­jo­je. O po to, kai jo su­kur­tą A. Lin­kol­no at­vaiz­dą 1 cen­to mo­ne­tai pa­si­rin­ko tuo­me­tis pre­zi­den­tas T. Ruz­vel­tas, jis ypač iš­gar­sė­jo.

Me­ni­nin­kas tu­rė­jo sa­vi­tą ro­man­ti­nį kla­si­ki­nį sti­lių, at­si­vež­tą dar iš dar­bo Lie­tu­vo­je lai­kų, ir jį iš­po­pu­lia­ri­no. Jis su­kū­rė daug gar­sių žmo­nių at­vaiz­dų me­da­lių, pla­ke­čių.

„Jo gy­ve­ni­mas ver­tas fil­mo. Iš ne­di­de­lio Ru­si­jos im­pe­ri­jos mies­to at­vy­kęs į JAV Vik­to­ras D. Bre­ne­ris su­ge­bė­jo tap­ti pri­pa­žin­tu me­da­lininku vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – sa­kė J. Nek­ra­šius.

Vik­to­rą D. Bre­ne­rį šiau­lie­čiai at­ra­do tik prieš ge­rus 10–15 me­tų. Ant Šiau­lių ban­ko, ka­dai­se bu­vu­sio Žy­dų liau­dies ban­ko, sie­nos jam ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta.

Au­to­rės nuo­tr.

Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nė vi­rė ir vai­ši­no ža­ga­rie­čius ir sve­čius tra­di­ci­niu jų tau­tos pa­tie­ka­lu "ci­miu", pa­ga­min­tu iš jau­tie­nos ir daug dar­žo­vių bei prie­sko­nių.

Ab­rao­mo Lin­kol­no at­vaiz­do ant vie­no JAV cen­to mo­ne­tos kū­rė­jas Vik­to­ras D. Bre­ne­ris au­go Šiau­liuo­se, bet jo ma­ma Sa­ra Mar­go­lis, da­ro­ma prie­lai­da, – ki­lu­si iš Ža­ga­rės.

Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­dė­kos raš­tas bu­vo įteik­tas ir fi­lant­ro­pui, žy­dų kul­tū­ros ir ry­šių su Jo­niš­kio ra­jo­nu puo­se­lė­to­jui Cliff Marks iš JAV.

Tre­di­ciš­kai žy­dų kul­tū­ros die­nų ren­gi­nių da­ly­viai nuė­jo ke­lią iki ma­si­nės Ho­lo­kaus­to au­kų ka­pa­vie­tės.

Bi­čiu­liš­kas Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko Sa­nios Ker­be­lio ir ža­ga­rie­čio Leo­no Le­vins­ko, ku­rio šei­ma gel­bė­jo žy­dus, po­kal­bis.