Žagarėje – kalėdinis miuziklas po atviru dangumi

Edvardo TAMOŠIŪNO nuotr.
Pagrindinė miuziklo „Kaliausė su degtukais“ veikėja – Jolita Gubevičiūtė (dešinėje) ir Žagarės kultūros centro direktorė Aistė Tuminaitė-Orlauskė.
Žagarėje prieš šventes nuaidėjo kalėdinė pasaka: pirmą kartą miesto erdvėse po atviru dangumi prieš susirinkusiųjų akis atliktas muziklas „Kaliausė su degtukais“, kaip nuoroda į gerai žinomą Hanso Kristijano Anderseno pasaką „Mergaitė su degtukais“, nuspalvinta žagarietiškais akcentais. Skambėjo muzika, choro ir solistų atliekamos dainos, scenografiją atstojusių senųjų miesto pastatų – architektūrinio paveldo fone, kurį paryškino šventinis papuošimas ir apšvietimas. Čia pat linksmai klegėjo kalėdinio miestelio alėja, joje kiekvienas galėjo susišildyti, užkąsti, įsigyti smulkių šventinų dovanėlių ar paaukoti kilniai „Carito“ misijai. Renginys sutraukė žiūrovų ne tik iš Žagarės, bet ir Joniškio bei aplinkinių Akmenės ir Šiaulių rajonų.

Kaliausė su degtukais

Žinomas vaikų rašytojas Hansas Kristijanas Andersenas savo pasakoje mažą, varganą, klumpėmis avinčią vienplaukę mergaitę Naujųjų metų išvakarėse vedžioja šaltomis gatvėmis, kur ji bando parduoti degtukų, kad galėtų nusipirkti maisto ir pasišildyti. Sužvarbusi ji dega degtuką po degtuko, kad sušiltų rankas, o ugnelė nukelia į nuostabų sapną su šiltai besikūrenančia krosnele ir vaišių stalu. Deja, tai tik iliuzija, rytą praeiviai suranda mažylę mirtinai sušalusią. Tokia liūdna pasakos pabaiga.

Tačiau Žagarės kultūros centro kolektyvas pasaką pakreipė kita linkme, kad ji neštų viltį ir šviesą. Kalėdiniame miuzikle „Kaliausė su degtukais“ mergaitę pakeitusi žagarietiška kaliausė (atlikėja Jolita Gubevičiūtė) taip pat ieško šilumos ir braukia degtukus vieną po kito, uždegdama rankose nešamą žibintą. Jai pavyksta sutikti nuostabių žmonių, besidžiaugiančių artėjančiomis šventėmis ir besidalijančių dainomis ir šokiais. Senovinių miesto namų fone prie vaistinės, krautuvėlių Miesto aikštės ir Maironio gatvių sankirtoje suskamba Žagarės kultūros centro choro (vadovė meilutė Girskienė) atliekami kūriniai, džiugesį neša „Sagera“ (vadovė Viktorija Rimdžiūtė) šokėjai, dvi Vyšnaitės – Gabrielė Mitrikaitė ir Vestina Mereckytė. Vėliau į programą įsijungia ir Naujosios Akmenės meno mokyklos vaikų choras.

Pasaką garsiai seka pasakotoja (etnokultūros specialistė Gražina Andrašiūnienė), įsitaisiusi vieno iš namų antrojo aukšto buto pravertame lange. Ji pirmoji ir pastebi atvykusį Kalėdų Senelį, jis kaliausei grąžina džiaugsmą, laimės pojūtį. Pasaka-miuziklas baigiasi pamokymu, kad svarbiausia ne materialūs, bet dvasiniai turtai, širdies šiluma.

Kalėdinis miestelis

Ta gražia nata renginys tęsiasi toliau, tik jau aikštėje stovinčioje scenoje. Skamba dainos, sveikinimai, girliandų šviesomis sumirga kalėdinė eglutė, ją įžiebti patikėta į Žagarės veiklas įsiliejančių ukrainiečių vaikams. Eglutė papuošta rankų darbo raudonais burbulais-vyšniomis. Treneris Ruslanas Prokopenko skelbia nykštukų maratoną.

Pati aikštė tą vakarą virto kalėdinio miestelio alėja, kurioje daug gerumo, sotumo ir šypsenų. Žagarės specialioji mokykla, gimnazija, Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, kavinė „Švedlaukis“, Žagarės bendruomenė „Veidė“, Andrius Doviltis virė sriubų ir arbatų, siūlė kepinių. Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Žagarės filialo darbuotojos turėjo dailių rankų darbo knygų skirtukų, o Žemaitijos saugomų teritorijų tarnybos Žagarės regioninio parko grupė – 2023 metų kalendorių su pačių gyventojų darytomis fotografijomis. Parko darbuotojai taip pat ragino norinčius nusikalti suvenyrinę monetą. Žagarės šv. Petro ir Povilo parapija kvietė aukoti „Carito“ akcijai „Gerumas mus vienija“.

Svarbi buvo Žagarės simbolika

„Galvoti apie būsimą kalėdinės eglutės įžiebimo renginį pradėjome jau vasaros pabaigoje, kada kvietėme įstaigas, organizacijas pasitarti, ką kartu galėtume nuveikti. Labai norėjome, kad vyrautų Žagarės simbolika. Taip atsirado vyšnių papuošimai, o žinomai pasakai vietoje mergaitės parinkome kaliausės personažą, – sakė Žagarės kultūros centro direktorė Aistė Tuminaitė-Orlauskė. – Ir vietos ieškojome tokios, kur senieji pastatai puikiai atstoja scenogafiją. Esame dėkingi verslininkui Daivanui Pranciuliui – jis davė eglučių aplinkai papuošti. Miuziklą režisavo Žagarės kultūros centro režisierius Jonas Gricius, scenarijų rašiau aš. Dirbo šauni techninė kūrybinė komanda, daug padėjo Kultūros centro savanoriai, talkino bendruomenė, programoje dalyvavusių vaikučių mamos, jos vykstant repeticijoms prisijungdavo padėti pinti vainikus ar atlikti kitus darbus.“