Ža­lia­val­gių ir svei­kuo­lių šven­tė­je – ne tik že­l­me­nų sul­tys

Ža­lia­val­gių ir svei­kuo­lių šven­tė­je – ne tik že­l­me­nų sul­tys

Žaliavalgių ir sveikuolių šventėje – ne tik želmenų sultys

Šeštadienį Kruopiuose (Akmenės rajonas) ketvirtą vasarą iš eilės šurmuliavo žaliavalgių ir sveikuolių šventė.

Tradicija tęsiama nuo paminklo atidengimo iškilmių 2012-aisiais iš šio krašto kilusiai ir Amerikoje išgarsėjusiai kaip želmenų sulčių panaudojimo žmonių sveikatinimui pradininkei pasaulyje Ann Wigmore (Onai Varapickaitei).

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Pasiremta asmenine patirtimi

Kruopių parke vykusiame renginyje, kaip ir kasmet, buvo gausu vaišių iš augalų ir kitokių ekologiškų produktų. Didžiausią stalą padengė vietinės šeimininkės.

Prie mažesnių staliukų kvietė atstovai iš kitų rajono seniūnijų bei Joniškio, Šiaulių rajonų gyventojų bendruomenių ir kitų organizacijų – iš viso arti dešimties.

Tačiau į šventės dalyvius kreipusis iš Vilniaus atvykusi sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Janina Davidonienė, kuri yra knygos apie A. Wigmore autorė, apgailestavo, kad šventės meniu nebeliko želmenų sulčių. Jų naudojimas kuriant unikalią ligų gydymo sistemą tapo A. Wigmore (Onutės Varapickaitės) pagrindiniu nuopelnu.

„Iš pradžių medicina neigė želmenų sulčių teigiamą poveikį sveikatai, bet įrodyta vėliau Amerikoje atliktais moksliniais tyrimais, o Rusijoje po tokių pat išvadų želmenų sultys buvo įformintos ir kaip vaistas“, – sakė J. Davidonienė.

Ji vaizdingai palygino, kad žaliavalgystė be želmenų sulčių – tai kaip arklys tik su trimis kojomis.

J. Davidonienė, kviesdama ir kasdienybėje neužmiršti tokių sulčių, siūlė nenusiminti, kad ne visų organizmas jas priima.

„Bet vis tiek ieškokite – kam nepriimtinos kviečių želmenų sultys, gali puikiai tikti ir miežių – kurios netgi vertingesnės“, – sakė J. Davidonienė.

Patarė pradėti vartoti mažais kiekiais, o ypač pagyvenusiems žmonėms, kad sveikatai būtų padarytas „fantastiškas teigiamas poveikis“.

J. Davidonienė šitaip išsprendė savo sunkias sveikatos problemas, o galiausiai želmenų sultys jai suteikė naują gyvenimą.

Perspektyvos – akademinėje plotmėje

Gyvo maisto propaguotojas ir praktikas Petras Vainius iš Jungtinių Amerikos Valstijų sakė: „Kruopiuose prasidėjęs judėjimas paskatino bandymus, kad A. Wigmore sukurtas mokymas apie gyvą maistą būtų tęsiamas akademinėje plotmėje.“

Jis pasidžiaugė vieno Kauno universiteto pažadais jau po metų pradėti taikyti tam skirtą magistratūros programą.

„Nors pasaulyje tokio kurso dar nėra, bet tas modelis turi ateitį tuo pačiu keliu pirmiausia besiruošiančiuose pasukti kituose Europos valstybių universitetuose“, – sakė P. Vainius.

Šalies Natūralios medicinos rūmų prezidento profesoriaus Algimanto Kirkučio iš Klaipėdos universiteto teigimu, per tuos penkerius metus, kai lankosi Lietuvoje, P. Vainius atliko kolosalų darbą, įrodinėdamas profesūrai permainų poreikį.

„Pradėjo vystytis nauja medicinos sritis – gyvenimo būdo medicina, kuri skirta mokyti žmogų, kaip sveikai maitintis, kaip judėti ir viso kito, kad būtų galima kuo labiau apsaugoti, o ne per daug apkrauti, – sakė profesorius A. Kirkutis. – Tai kitokia medicina negu buvo iki šiol, vien gydyti ligas, slopinti jų simptomus. Juk mokslo įrodyta, kad žmogus išvengtų 80 procentų ligų, jei tinkamai gyventų.“

Autoriaus nuotr.

KOKTEILIAI: Vaisių ar žolių kokteiliais vaišinosi iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusi gyvo maisto propaguotoja ir praktikė Loreta Vainius (antra iš dešinės).

PATARIMAI: Želmenų sulčių terapijos, sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, biografinės knygos apie Ann Wigmore autorė Janina Davidonienė iš Vilniaus patarinėjo šventės Kruopiuose dalyviams asmeniškai.

LEKTORIAI: Prie vaišių stalų Kruopių parke kalbėjosi konferencijos lektoriai Algimantas Kirkutis (iš kairės) iš Klaipėdos, Petras Vainius iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Paulius Jaruševičius iš Vilniaus.